Ankstesni dokumentai žiniai

Ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektas, pateiktas Bendrojo
ugdymo tarybai 2018 m. lapkričio 5 d.

Bendrojo ugdymo tarybos 2018 m. lapkričio 14 d. pateiktos pastabos
Ugdymo turinio atnaujinimo gairių projektui

Bendrųjų programų atnaujinimo gairių 2018 m. lapkričio 21 d.
projektas

Vertinimo duomenys

Išorinio mokyklų vertinimo metu nustatomi stiprieji ir tobulintini vertinamų pamokų aspektai. 2017 m. dažniausiai (38 proc. visų atvejų) stiprusis pamokos aspektas buvo vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi, tačiau šis aspektas taip pat dažnai (37 proc. visų atvejų) buvo vertinamas ir kaip silpnasis. Gebėjimas vadovauti mokinių ugdymuisi rodo mokytojo gebėjimą skatinti aktyvų ir atsakingą pačių mokinių mokymąsi. Vieniems mokytojams tai gerai pavyksta, o kitiems – sunku. Kol kas pamokų, kai mokiniai aktyviai mokosi prisiimdami atsakomybę už mokymosi rezultatus (mokymosi paradigma), yra mažiau nei tokių, kuriose svarbiausias vaidmuo tenka mokytojui (mokymo paradigma) (19.5 pav.). Daugumoje pamokų vyrauja ne mokymasis, o mokymas 2017 m. stebėtų pamokų pasiskirstymas pagal paradigmas.

Lietuva. Švietimo būklės apžvalga 2018

Tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai rodo, jog tik labai nedidelė Lietuvos penkiolikmečių dalis pasiekia aukščiausius tarptautinius skaitymo gebėjimų, gamtamokslinio ir matematinio raštingumo pasiekimų lygmenis, todėl vertėtų ugdymo procese daugiau dėmesio skirti mokinių, ypač galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą tarptautinius lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti. Žemiausių tarptautinių lygmenų nepasiekia pernelyg didelė dalis Lietuvos mokinių, pavyzdžiui, žemiausių tarptautinių skaitymo pasiekimų lygmenų nepasiekia net trečdalis vaikinų.

Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo ataskaita

Atnaujinimas grindžiamas šiais principais

Mokinio veikmės (angl student agency). Bendrųjų programų turinys aktualus ir motyvuojantis mokinį, orientuotas į mokinio įgyjamas žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas.

Prasmingumo (angl. rigour). Bendrųjų programų turinys prasmingas mokiniui, įtraukiantis į realių problemų sprendimą, skatinantis mokymosi iššūkius, gilų mokymąsi ir refleksiją.

Optimalumo (angl. focus). Giliam ir kokybiškam mokymuisi užtikrinti, bendrųjų programų turinio apimtys kiekvienoje klasėje yra optimalios. Siekiant gilesnio supratimo, pagrindinės sąvokos gali kartotis skirtingose klasėse ir dalykuose.

Nuoseklumo (angl. coherence). Bendrųjų programų turinys grindžiamas vidine dalyko (dalykų) logika, pateikiama dalyko pagrindų sistema, nuosekliai einama nuo paprasto – prie sudėtingo.

Dermės (angl. alignment). Bendrųjų programų turinys parengtas taip, kad pasiekimų vertinimas atitiktų iškeltus ugdymo tikslus.

Perkeliamumo (angl. transferability). Bendrųjų programų turinyje prioritetas teikiamas žinioms, gebėjimams ir vertybėms, kurie įgyti viename kontekste gali būti pritaikyti kituose kontekstuose.

Pasirinkimo (angl. choice). Bendrųjų programų turinys sudaro prielaidas individualizuoti ugdymą, pasirinkti mokymo ir mokymosi metodus, veiklas ir aplinkas.

Integralumo (angl. interrelation). Bendrųjų programų turinys sudaro prielaidas mokiniui atrasti ryšius tarp įvairių ugdymo sričių, dalykų, problemų, temų ir susieti tai, ko mokomasi, su realiu gyvenimu.

Lankstumo (angl. flexibility). Mokytojai turėtų sugebėti naujinti ir derinti įvairių dalykų bendrąsias programas, kad jose atsispindėtų besikeičiančios visuomenės ir individualūs mokymosi poreikiai.

Mokytojo veikmės (angl. teacher agency). Mokytojai, remdamiesi savo profesinėmis žiniomis, gebėjimais ir patirtimi, veiksmingai naudoja bendrąsias programas ugdymo procese.

Autentiškumo (angl. authenticity). Mokiniai geba susieti savo mokymosi patirtį su realiu pasauliu ir siekia mokymosi tikslų. Be dalykinių žinių tam reikia tarpdalykinio mokymosi ir mokymosi bendradarbiaujant.

Ugdymo turinys – tai:

Ko mokoma ir mokomasi:

pažinti savo stiprybes ir talentus, atskleisti kūrybiškumą,prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus,saugiai, pozityviai, draugiškai elgtis ir bendradarbiauti, praktiškai taikyti įgytas dalykines žinias, spręsti mokslines ir kasdienes problemas.

Kaip mokome ir mokomės:

bendradarbiaudami, tyrinėdami, eksperimentuodami, analizuodami, praktikuodamiesi, kurdami, žaisdami, keliaudami, lankydamiesi muziejuose, parodose, padėdami vieni kitiems, savanoriaudami, tobulindami savo gabumus.

Kaip stebime ir vertiname mokinių pažangą ir pasiekimus:

išsiaiškiname kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius, remdamiesi mokinio galiomis, planuojame jo mokymąsi ir laiku teikiame grįžtamąjį ryšį – stebime kiekvieno mokinio individualią pažangą; vertiname mokinių gebėjimus analizuoti, palyginti, klasifikuoti, apibendrinti, interpretuoti, numatyti, prognozuoti, kritiškai vertinti, argumentuoti, apmąstyti savo patirtį (reflektuoti); skatiname mokinius įsivertinti savo veiklą, pasiekimus, pažangą.

Kokias mokymo ir mokymosi priemones ir aplinkas naudojame:

Mokymo priemonėmis gali būti viskas: gamta, žmonės, muziejaus eksponatai. Mokomasi mokyklos ir kitose kultūrinėse aplinkose. Pamokose naudojami patikimi, atnaujinti vadovėliai, skaitmeninės mokymosi priemonės, modernios laboratorijos, kūrybinės studijos, sporto erdvės.

• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

• Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“

• Geros mokyklos koncepcija

• Pradinio ugdymo informatikos bendrosios programos metmenys

• Integruoto gamtos mokslų kurso programa 5–8 klasėms

• Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairės

• EBPO parengtos mokymosi gairės „Ateities ugdymas ir gebėjimai. Ugdymas 2030“ (angl. The Future of Education and Skills. Education 2030);

• Europos komisijos rekomendacijos „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendra ataskaita. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“.

• Tarptautinių TIMSS, PIRLS, PISA, ICCS ir nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenys bei rekomendacijos.

• ugdomos XXI amžiui reikalingos kompetencijos;
• atsisakoma neaktualaus, pasenusio turinio;
• įtraukiamos naujausios mokslo žinios, visuomenei ir mokiniui aktualus turinys;
• užtikrinama dermė tarp ugdymo programų.

• ugdymo rezultatai (pasiekimai) pateikiami aiškiau ir glausčiau, siejant bendrąsias kompetencijas su dalykinėmis;

• rengiami keturių pasiekimų lygių aprašai, kad įvairių mokytojų vertinimai būtų palyginami, būtų patikimi ir tiksliau atspindėtų mokinių pasiekimus;

• pasiekimų lygmenys iliustruojami mokinių atliktų užduočių pavyzdžiais, padedančiais mokytojams geriau suprasti, koks jo mokinių pasiekimų lygmuo.

• ugdymo turinys – visuminis, holistinis, atskleidžiantis mus supančio pasaulio vientisumą, sąryšingumą, darną ir tvarumą;

• siekiama asmenybinės, sociokultūrinės ir tarpdalykinės integracijos.

• ugdymosi rezultatas –asmenybės branda, reiškianti svarbiausių, XXI amžiuje žmogui reikalingų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų įgijimą;

• bendrosios kompetencijos aprašomos kaip mokinių pasiekimai ir integruojamos į dalykinių pasiekimų aprašus.

• diegiamas mokinių asmeninės pažangos vertinimas;

• sukurtos metodikos ir instrumentai, padėsiantys mokiniams sekti savo pasiekimus, gauti grįžtamąją informaciją, o mokytojams - numatyti mokinio mokymosi perspektyvą, palaikyti jo mokymąsi ir laiku suteikti pagalbą.

Užverti

• kaupiamasis vertinimas sudarys sąlygas įvertinti ne tik dalykinius mokinių pasiekimus, bet ir įgytas bendrąsias kompetencijas;

• pripažįstami formaliajame ir neformaliajame ugdyme įgyti pasiekimai.

Lietuva: švietimas šalyje ir regionuose. Mokinių pasiekimai 2016 (https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/579_c8eff62694995ce030eb6735d375dbaf.pdf)

• atsisakoma brandos egzaminų programų;

• brandos egzaminų, pagrindinio ugdymo ir nacionalinių mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys bus orientuotos į kompetencijų įvertinimą.

• 62 proc mokyklų bus aprūpintos gamtos ir technologijos mokslų įranga;

• bus parengta 14 naujų ir atnaujinta 19 skaitmeninių mokymosi įrankių;

• bus įsteigti 10 STEAM centrų;

• bus įsteigta 2000 belaidžio interneto zonų ugdymo įstaigose.

LRV Švietimo reformos

Ugdymo procese naudojama įranga ir priemonės atitiks šiuolaikinius ugdymo reikalavimus ir pagal poreikį bus atnaujinamos.

• ugdymo įranga ir priemonės įvairios, skirtingos paskirties, atitinkančios mokymo(si) turinį, mokinių poreikius ir amžių. Įrangos ir priemonių bus pakankamai, jos tikslingai bus naudojamos ugdymo(si) tikslams pasiekti;

• mokyklos interjeras (spalvų parinkimas, baldai ir jų išdėstymas, stendai, puošyba ir kitos detalės) kurs gerą nuotaiką bei mokinių amžiui derantį jaukumą, ugdys darnos jausmą ir gerą skonį;

• mokymo(si) aplinka – patalpų išdėstymas, įrengimas, apšvietimas, vėdinimas ir šildymas – bus patogi, sveika ir palanki mokytis. Erdvės funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos skirtingiems ugdymo(si) poreikiams: pamokoms ir popamokinei veiklai, individualiam, partneriškam, grupių darbui, mokymuisi su mokytojais ar savarankiškai. Įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui;

• ugdymui išradingai pritaikoma mokyklos teritorija – „klasės lauke“. Įvairios mokyklos aplinkos (želdiniai, bandymų zonos, stadionai, aikštynai, poilsio zonos ir t. t.) naudojamos kaip mokymo(si) lauke vietos ir šaltiniai.

• ugdymo turinys kuriamas ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės, mokyklos lygiu;

• savivaldybė išskirs prioritetines ugdymo turinio sritis, iškels svarbias regionui, vietovei temas, problemas, pritaikys bendrąsias programas savo reikmėms;

• mokykla, įgyvendindama bendrąsias programas, konkretizuos jas, atsižvelgdama į savo bendruomenės poreikius ir savivaldybės galimybes.

• vaikų socializacijos centrų ugdymo organizavimo;

• į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir sugrįžusių Lietuvos piliečių šeimų vaikų ugdymo organizavimo;

• ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo mokinių žemų pasiekimų gerinimui;

• integralaus gamtamokslinio ugdymo 5–8 klasėse organizavimo;

• integruotos informatikos programos pradiniame ugdyme organizavimo.

Ugdymo turinio kaitos sėkmei ir poveikiui įvertinti bus atliekama pokyčių stebėsena ir tyrimai. Gauti ir išanalizuoti duomenys padės įvertinti priimtus sprendimus dėl ugdymo turinio atnaujinimo. Remiantis tyrimų duomenimis bus parengtos rekomendacijos ugdymo turinio tvarumui užtikrinti.

Pasirengimas:

Dokumente pristatomos bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo turinio atnaujinimo gairės, nurodančios kryptį tolesniems ugdymo turinio atnaujinimo sprendimams ir veiksmams. Bendrasis ugdymas turi padėti kiekvienam mokiniui išsiugdyti asmenines savybes, bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam sėkmingam ir visaverčiam gyvenimui.

• viešųjų konsultacijų vykdymas;

• bendrųjų programų rengimo grupių sudarymas;

Grupėse dirbs mokslininkai ir mokytojai praktikai. Jie atnaujins bendrąsias programas kiekvienai ugdymo sričiai trims ugdymo pakopoms: pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui.

Bendrųjų programų atnaujinimas:

Bendrąsias programas atnaujins mokslininkai ir mokytojai praktikai, juos konsultuos ekspertai, turintys tarptautinės ugdymo turinio atnaujinimo patirties. Atnaujinant ir išbandant programas, siekiant stiprinti motyvaciją kaitai ir kurti inovacijų kultūrą, nuolat vyks konsultacijos su steigėjų, mokyklų ir tėvų atstovais. Atnaujinamų bendrųjų programų turinys bus koreguojamas, atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus.

• bendrųjų programų išbandymas;

• bendrųjų programų skaitmenizavimas;

Bus kuriamas skaitmeninis įrankis (on-line) režimu, siekiant, kad atnaujinamos programos, lydinti medžiaga ir mokymo ištekliai būtų atviri, patogiai atvaizduoti ir interaktyvūs. Įrankyje medžiaga bus atvaizduota dinamiškai, bus sąsajos su įvairiais ugdymui skirtais ištekliais. Planuojama, kad programų elementai ar sudėtinės dalys, priklausomai nuo mokytojo pasirinkimo, bus atvaizduojamos ir tekstiniais failais. Taip pat numatoma įrankyje aprašyti mokinių pasiekimų lygius ir pateikti konkretų pasiekimų lygį įrodančių pavyzdžių.

Ugdymo organizavimo ir išteklių peržiūra:

siekiant gerinti besimokančiųjų vaikų socializacijos centruose (toliau – VSC ) ugdymo kokybę, pritaikyti ugdymo turinį ir jo organizavimą prie šių vaikų specifinių poreikių, kuriems turėjo įtakos sudėtingas socialinis ekonominis kontekstas, patirtos psichologinės ir kitokios problemos, motyvacijos mokytis stoka, žemi pasiekimai ir pan., kuriami, išbandomi ir diegiami nauji ugdymo organizavimo modeliai centruose;

sėkmingesnei į Lietuvą atvykusių užsieniečių ir grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų vaikų įtraukčiai užtikrinti reikalinga keisti ugdymo organizavimą taip, kad vaikai laiku gautų mokymosi pagalbą, būtų užtikrinta palaipsnė įtrauktis, atsižvelgta į jų lietuvių kalbos mokėjimo lygį, tarpkultūrinius skirtumus ir pan.

kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis siekiama išgryninti pagrindines mokinių žemų pasiekimų priežastis, parengti ir išbandyti galimus ugdymo organizavimo ir mokymosi pagalbos teikimo modelius minėtoms priežastims šalinti ir mokinių pasiekimams gerinti, pasiūlyti parengtus ugdymo organizavimo modelius Lietuvos mokykloms, susiduriančioms su mokinių žemų pasiekimų problema;

išbandant Integralaus gamtamokslinio ugdymo 5–8 klasėse programą, rengiami ir mokykloms siūlomi galimi ugdymo organizavimo modeliai;

išbandant ir įgyvendinant informatikos pradiniame ugdyme programos metmenis, parengtos rekomendacijos dėl programos įgyvendinimo pradinio ugdymo programas įgyvendinančiose mokyklose.

atnaujinant ugdymo turinį, planuojama kurti naujas skaitmenines mokymo priemones arba tobulinti esamas todėl kviečiamos mokyklas bendradarbiauti ir kartu nuspręsti, kokie skaitmeniniai mokymo ištekliai geriausiai atlieptų mokytojų ir mokinių lūkesčius ir poreikius.

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd_0eSi8q4lqlNyVoXaOVWfvO2tDttkG89K8OfAlsrLOe4S_w/viewform

planuojama kurti ar adaptuoti inovatyvius mokymo išteklius skirtingų pasiekimų lygio ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams, orientuotus į aukštesniuosius pasiekimų lygmenis, pritaikytus skaitymo gebėjimams ugdyti, aktyviai kūrybinei, tiriamajai mokinio veiklai skatinti, identifikuojančius mokinių pasiekimų spragas ir teikiančius kontekstinę pagalbą.

Vertinimo sistemos kaita:

• Kaupiamasis vertinimas diegimas;

• Bendrųjų kompetencijų vertinimo modelio sukūrimas ir išbandymas;

• Elektroninės mokinių testavimo sistemos sukūrimas;

• Individualios mokinio pažangos vertinimo metodikos ir instrumentų parengimas.

Mokytojų kompetencijų tobulinimas:

Atlikti tyrimai, orientuoti į mokytojų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų turinio ir tobulinimo poreikio aspektus. Tyrimų ataskaitos:

https://www.upc.smm.lt/projektai/bendal/tyrimai.php

Komunikacinės ir informacijos valdymo kompetencijos tobulinimas;

Bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos tobulinimas;

Tiriamosios veiklos kompetencijos tobulinimas;

Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas;

Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo kompetencijos tobulinimas;

Bendrakultūrinė ir pilietinės visuomenės kūrimo kompetencijos tobulinimas;

• parengtos ir vykdomos kvalifikacijos tobulinimo programos kalbų, tiksliųjų mokslų, informacinių technologijų, gamtos mokslų, dorinio ugdymo, kūno kultūros, socialinių mokslų, menų, technologijų bei pradinio ugdymo mokytojams.

• mokytojai galės tobulinti kompetencijas:

• trumposiose dalykinėse stažuotėse užsienyje;

• užsienio ugdymo ekspertų patirties pristatymuose Lietuvos mokytojams;

• stažuočių Lietuvos mokyklose;

• skaitmeninės kompetencijos tobulinimo programa pradinio ugdymo mokytojams;

• integruotos informatikos programos pradiniame ugdyme kompetencijų tobulinimo programa;

• kompetencijų tobulinimo programa integralaus gamtamokslinio ugdymo mokytojams;

• gamtamokslinio ugdymo kompetencijų tobulinimo programos, skirtos pradinių klasių mokytojams, modulis;

• kompetencijų tobulinimo programa vaikų socializacijos centrų darbuotojams.

Svarbiausiais ugdymo siekiniais pagal Lietuvos pažangos strategiją "Lietuva 2030" tampa:

• tvirti šiuolaikinio raštingumo pagrindai, plėtojant kompetencijas, kurių prireiks ateityje;

• geri aukštesnieji mąstymo gebėjimai, kūrybiškumas ir verslumas, padedantys pasirengti visaverčiam gyvenimui visuomenėje;

• savarankiškumas, atsakomybė ir pilietiškumas, padedantys įaugti į savosios kultūros terpę.

• poreikis sukurti galimybes kiekvieno žmogaus asmenybei augti ir skleistis;

• mokslo vystymasis, atradimai ir pasiekimai;

• sparčiai tobulėjanti pasaulinė pedagogika;

• šiuolaikinių mokinių ugdymosi poreikiai ir galimybės;

• strateginiai Lietuvos valstybės, visuomenės raidos tikslai formuluojami nacionalinio lygmens strateginiuose raidos dokumentuose:
  Lietuvos pažangos strategijoje "Lietuva 2030" ,
  Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje,
  2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje

Noriu pateikti siūlymą / klausimą