| Giedrė Sudniutė | |
| Utenos Dauniškio gimnazija | |
| 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS | |
| 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS | |
|
informacinis raštingumas
komunikacinis raštingumas |
To reikalaus ateities profesijos
|
| 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI | |
| 3.1. Situacijos analizė | |
|
Švietimo sistemoje vyrauja didžiulis chaosas. Bendrosiose programose nebeliko dalykų mokymosi nuoseklumo. Dauguma programų perkrautos. Dalis temų dubliuojasi. Nėra vieningos mokyklų sistemos.
|
|
| 3.2. Atnaujinimo uždaviniai | |
| 3.3. Pertvarkos uždaviniai | |
| 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA | |
| 4.1. Ugdymo sritys ir dalykai | |
|
Daugiau dėmesio būtina skirti informaciniam ir komunikaciniam raštingumui.
|
|
| 4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas | |
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
Pasirinktinai – pagal vaiko išsivystymo lygį.
|
Ne visi vaikai vienodai vystosi, taigi ir jų gebėjimai yra skirtingi.
|
| 5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas | |
|
Nesutinku su pradinio ilginimu
|
Papildomi metai nieko nepakeis. Ypač, kad kai kuriems mokiniams ir tų metų gali nepakakti. Būtinas gebėjimų lygio įvertinimas (kaip pvz. kai kuriose Azijos šalyse) ir tolimesnio mokymosi individualizavimas pagal realius kiekvieno mokinio gebėjimus. Be to nėra paruoštas ir artimiausiu metu nebus paruoštas reikiamas papildomas pradinio ugdymo mokytojų kiekis.
|
| 5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas | |
|
Keturmetė gimnazija
|
Susiformuotų stabilios klasės, optimaliau būtų galima paskirstyti dalykus.
|
| 5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) | |
|
Jei tai grįžimas prie profiliuoto mokymo, tai – taip.
Ekonomika, IT, humanitariniai mokslai) |
Pagrindinės veiklos sritys į kurias turėtų būti kreipiamas šiuolaikinis mokinys, kad sėkmingai integruotųsi ateities profesijose.
|
| 5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) | |
|
Būtinas bendrųjų programų tarpdalykinis suderintumas, kad vienos ar kitos pasikartojančios temos būtų nagrinėjamos arba integruotai arba bent jau nedubliiuojant jų skirtinguose dalykuose.
|
Būtų taupomas bendras laikas ir mokiniai galėtų plačiau ir detaliau išnagrinėti temas.
|
| 5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas | |
|
Vienareikšmiškai – nepritariu. Į privalomų dalykų rinkinį turi būti sugrąžintos IT. Negali būti mažinamas dėmesys techniniams dalykams (pvz. fizikai)
|
Tai ateities profesijų pagrindas. Ir pagrindinių dalykų turi būti mokomasi nuosekliai, o ne fragmentiškai.
|
| 5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas | |
|
Galimas-priklausomai nuo bendro mokymuisi skirtų valandų skaičiaus
|
Mokinys pats turi gebėti įvertinti ne tik savo norus, bet ir galimybes.
|
| 5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis | |
|
Galimas – priklausomai nuo bendro mokymuisi skirtų valandų skaičiaus
|
Mokinys pats turi gebėti įvertinti ne tik savo norus, bet ir galimybes.
|
|
6. Kita |
|
|
Stabilizuoti bendrą švietimo struktūrą, pasirenkant skaičiavimais pagrįstą modelį. Mano manymu optimaliausias variantas yra 4 (pradinės) + 4 (progimnazijos)+ 4 (gimnazijos)
|
Mokyklų tinklo optimizacija nieko gero nedavė – vistiek turime įstaigų „mix’ą“: vienuose regionuose išgrynintas tinklas (pradinės, progimnazijos, gimnazijos); kitur gi – įvairovė (ilgosio-trumposios gimnazijos, vidurinės mokyklos, pagrindinės mokyklos ir pan.). To neturėtų būti. Visoje šalyje turėtų būti įgyvendintas vieningas modelis. Tik tada bus galima tinkamai įvertinti švietimui skiriamų lėšų poreikį bei kontroliuoti tų lėšų paskirstymą)
|
