,,Lietuvos pažangos strategija 2030‘‘, priimta 2012 m. gegužės 15 d. Nuo dokumento priėmimo ir nacionalinio susitarimo praėjo 8 metai. Teorija atrodo labai gražiai, siekiamybė gerbtina. O dabar prisiminkime kelerių paskutinių metų įvykius švietimo srityje. Apie kokį bendradarbiavimą galima kalbėti, jei ŠMM vienas po kito priimami pokyčiai stumiami buldozerio principu, kuriamos tik imitacinės darbo grupės – neatsižvelgiama į jų siūlymus, pastabas ar perspėjimus. Profesinė sąjunga, prieštaraujanti tokiems sprendimams ir nepasirašanti kolektyvinės sutarties, traktuojama kaip nemokanti bendradarbiauti, negebanti susitarti, nors akivaizdu, kad priimti sprendimai tikrai neparuošti, neišdiskutuoti ir taisytini. Apie kokį veiksmų moralumą ar rūpinimąsi šalimi galima kalbėti, kad vienas po kito patvirtinami korupcijos faktai. Rutina ir paklusnumas pripažįstami kaip sektini pavyzdžiai ir elgesio modeliai. Dokumente buvo rašoma: ,, uždavinys – įveikti švietimo sistemos inerciją pertvarkant tradicinius ugdymo, mokymo, studijų organizavimo būdus į lanksčius, atitinkančius šiuolaikinius mokymosi tikslus ir technologijų lygį
•Skatinti mokyklų kūrybingumą, eksperimentavimą, įvairovę atsisakant nebūtino jų veiklos reguliavimo, taip pat pastebint, atlyginant, skleidžiant nusisekusias pedagogines ir vadybines praktikas.

2018 m įvedamas kokybės krepšelis. Iš viso šalyje atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, kurias lėšos pasieks jau kitais metais. Per dvejus metus numatoma skirti daugiau nei 24 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Mokykloms atrinkti buvo naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys. Ministerija skelbia, kad atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia ugdymo įstaigos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt.. O dabar turbūt pats neetiškiausias aspektas – tas sąrašas skelbiamas viešai. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi tų 150 mokyklų bendruomenės. Ar čia ir yra tas uždavinys ,,Skatinti mokyklų kūrybingumą, eksperimentavimą, įvairovę atsisakant nebūtino jų veiklos reguliavimo “?
Geros mokyklos koncepcija ( 2015-12-21 d.)-Nors tai yra strateginis dokumentas – juo turėtų būti grindžiamas visas ugdymo turinys ir formos jau treji metai – bet net viešojoje erdvėje mes girdime ir matome akcentuojamą tik vieną iš aspektų – žinias. Tik jomis remiamasi pristatant Lietuvos švietimo situaciją visuomenei (egzaminų statistika, standartizuoti testai, tarptautinių tyrimų ataskaitos, reitingai, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitos). Viešai nekalbama nei apie individualią pažangą, nei apie asmenybės vystymąsi, brandą/ūgtį, nei apie gebėjimus ir kompetencijas, nei apie mokyklų individualumą ir misiją. Savaime suprantama, yra aspektų, kuriuos labai sunku/neįmanoma iš karto pamatuosi – jie gal atsiskleis po gero dešimtmečio. Bet jeigu valstybė susitarė, kad ir tie aspektai yra svarbūs, jeigu jie buvo įrašyti į strateginius dokumentus (kuriems paruoši, beje, irgi buvo naudojama labai nemažai mūsų visų (valstybės) lėšų), tai gal analizuojant situaciją ir ją pristatant reikia atsižvelgti į tuos bendrus susitarimus. O jeigu tai neįmanoma/nereikia padaryti, gal galima susitarti, kad neleidžiame pinigų jokioms bendroms kryptims nustatyti, dirbame orientuodamiesi į žinių išmokimą ir sutaupytas lėšas skiriame tiems tikslams pasieti.
Dabar situacija paradoksali – strateginiai mūsų dokumentai kalba apie vienus dalykus, o visuomenei situacija pristatoma remiantis tik nedideliu (ir jau prieštaraujančiu naujai koncepcijai) fragmentu. Egzaminų statistika, standartizuoti testai, tarptautinių tyrimų ataskaitos, reitingai, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitos – tai tik labai maža dalis ugdymo kokybę nusakančių veiksnių. Kodėl ji pristatoma kaip vienintelė, galima tik numanyti.
Kaip matome, stateginiai dokumetai nėra įgyvendinami, dabar kuriami nauji neatlikus realios situacijos analizės. Kokia to darbo prasmė – sukurti dar vieną neveiksnų popierių?