Vilma Balandienė (Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centras)

Vilma Balandienė
Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centras
Vilkaviškio vyskupijos Katechetikos centras

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS
Norime pasiūlyti BP programų atnaujinimo gairėse laikytis nuoseklumo.
Skyriuje „BP programų atnaujinimo priežastys ir tikslas“ aiškiai įvardijate, kad šiuolaikinis pasaulis iš žmogaus reikalauja tam tikrų asmeninių savybių. Keliose vietose minite asmenybės vertybinių nuostatų ugdymą, siekį įprasminti gyvenimą. Apie prasmes mokantis kalbama ir Geros mokyklos koncepcijoje, kituose švietimo dokumentuose, tačiau vertybinių nuostatų ugdymas bei prasminis mokymasis dingsta kituose projekto skyriuose. Pvz.: Ugdymo rezultatų schemoje, asmenybės ugdymui (charakterio bruožų, kaip įvardija Pasaulio ekonomikos forumo ateities švietimo vizija) nebelieka vietos. Mūsų manymu, yra iliuzija, kad turėdamas kalbinį, matematinį, skaitmeninį, sveikatos, finansinį, gamtamokslį raštingumą, žmogus pasieks asmeninę gerovę, kurią esate nurodę, kaip galutinį ugdymo(si) rezultatą.

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS
Nepritariame ugdymo rezultatų schemai.
Nors, anot autorių, ši schema sudaryta išanalizavus užsienio šalių ugdymo siekius (EBPO, Pasaulio ekonomikos forumo viziją apie ateities švietimą ir UNESCO ateities kompetencijų ir ateities ugdymo turinio viziją) bei Lietuvos švietimo patirtį (ji beveik neatsispindi projekte), Ugdymo rezultatų schema sudaryta remiantis tik Pasaulio ekonomikos forumo vizija, išmetant charakterio bruožų ugdymą.

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė
Labai gaila, kad nebuvo atlikti išsamūs tyrimai, analizuojantys pačias programas (2008 ir 2011 m.) ir jų įgyvendinimo problematika. Turime tik mokinių pasiekimų ir mokyklų išorės vertinimo rezultatus. Siūlome prieš BP atnaujinimą išanalizuoti 2008, 2011 m. BP.
Sunku atnaujinti tai, ko nežinome: kaip veikia, kas jose esminga, kas taisytina, ko yra per daug (perteklinis turinys)

3.2. Atnaujinimo uždaviniai
1. Papildomų programų integravimas į dalykus nėra priežastis, dėl kurios smuko mokinių pasiekimų lygis.
2. Vadovėlių trūkumas taip pat nėra svari priežastis, nulėmusi mokinių rezultatų smukimą.
1. Papildomos programos, mūsų nuomone, tai reagavimas į šiuolaikinės visuomenės keliamus iššūkius. Tai galimybė lanksčiau dirbti su senomis programomis, jas pritaikant laikmečiui.
2. Vadovėliai nėra pagrindinė mokymosi priemonė, be to, jie greitai „sensta“, nes pokyčiai visuomenėje yra daug greitesni, nei spėjame išleisti vadovėlį. Informacijos šaltinių šiandien yra labai daug. Klausimas, ar mes, mokytojai, gebame jais pasinaudoti.

3.3. Pertvarkos uždaviniai
Sveikiname Jūsų žingsnius mokinio brandos įvertinimo link.
Tik egzaminai (tokie, kokie yra dabar) negali atspindėti mokinio brandos, nebent žinių lygį.

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA
1. Šioje dalyje labai daug klaustukų: bus, papildysim, tarsimės, išversim, patikslinsim – todėl bet kokie siūlymai neturi prasmės.
2. Ugdymo rezultatams aprašyti siūlomose kompetencijose ir raštingumuose užkliūva „gebėjimas pasirūpinti savimi“. Gal derėtų – „gebėjimas pasirūpinti savimi ir kitais“?

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai
Asmeninio mokymosi programa 4K turėtų būti pirmiau pristatyta (pateikta), o tada -pedagogų bendruomenė pakviesta diskusijai ir pasiūlymams.
Gali susidaryti įspūdis, kad ši programa jau parengta ir nuspręsta, kad ji bus ugdymo dalis.

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas
Siūlome dėl mokinių pasiekimų vertinimų tartis su mokiniais ir jų tėvais.
Kai kurios mūsų išbandytos vertinimo strategijos nepasirodė patrauklios ar priimtinos mokinimas ir jų tėvams.

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia
Pritariame
Negalime praleisti laiko, kai vaikai yra smalsūs ir noriai mokosi naujų dalykų.

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas
Iš esmės, jis ir dabar trunka penkerius metus.

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas
Ne ilginti vidurinį ugdymą reikia, bet peržiūrėti ugdymo turinį (atsisakyti perteklinio turinio).
Jei vidurinio ugdymo pakopoje besimokantys mokiniai ir toliau mokysis pagal individualų planą, reikš, kad mokomuosius dalykus jie turės rinktis dar anksčiau (16 m.) Jau dabar susiduriame su mokiais, kurie keičia savo individualų planą po metų (ar anksčiau), motyvuodami tuo, kad suklydo rinkdamiesi. Liūdniausia būna tada, kai baigiamojo klasėje abiturientui pasidaro aišku, ką nori veikti toliau, tačiau pasirinkti dalykai jam neleidžia rinktis norimos studijų krypties (pvz.: nori studijuoti inžineriją, bet nepasirinko fizikos)

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)
Ir dabar mokyklos savarankiškai gali planuoti dalį ugdymo turinio, tačiau dažniausia orientuojamasi į egzaminuojamus dalykus.
Mokinio brandos vertinimą iš esmės reikia keisti.

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)
Tarpdalykinė integracija turėtų atsispindėti Bendrosiose programose. Jas rengiant privalu laikytis BP ir jas lydinčios medžiagos rengimo principo – ugdymo sistematiškumas.
Jeigu vėl atskirų dalykų BP rengs tos srities specialistai, integracija liks tik popieriuje.

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas
Siūlome nemažinti, bet atsisakyti perteklinio mokomųjų dalykų turinio bei derinti dalykus tarpusavyje.
Šiuolaikinė mokykla ugdo visapusišką asmenybę. To turėtume ir laikytis.

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas
Pasirenkamųjų dalykų skaičių galima didinti tik tada, kai visi sutarsime, jog ne egzaminas yra dvylikos metų tikslas, bet visapusiškas išsilavinimas ir pažinimo džiaugsmas.
Pasirenkamųjų dalykų atsisakoma dėl galimybės geriau pasiruošti egzaminams.

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita