Žėrutė Semaškienė (Rokiškio Senamiesčio progimnazija)

Žėrutė Semaškienė
Rokiškio Senamiesčio progimnazija
Kalbų mokytojų metodinė grupė

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS
Priežastys formalios, nematome suformuluotų nacionalinių prioritetų, neaišku, kokia ugdomos asmenybės vizija.
Jei pasikeitė ,,žmogaus ir visuomenės vertybės ir gyvenimo būdas, taip pat požiūris į asmenybę ir jos ugdymo(si) tikslus‘‘, tai būtų tikslinga išvardinti, kokie gi tie pasikeitimai: kokias naujas vertybes turėtume ugdyti, kokį gyvenimo būdą pripažinti tinkamu, pagaliau, ką asmenybe laikyti ir kaip tą asmenybę ugdyti.
Projekte pasigendame nusiteikimo kurti nacionaliniais prioritetais grįstą Lietuvos švietimo modelį. Nemanome, kad tik iš šalies – tarptautinių tyrimų – pasakyta nuomonė turi lemti, ko ir kiek mokysime savo vaikus.

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS
Situacijos analizėje pasigedome, kaip yra/bus tikrinamas kompetencijų pasiekimų lygis.
Atnaujinti turėtume aiškiai suformuluodami, kokie mūsų nacionaliniai interesai, kokia vizija, kokį ateities žmogų turime išugdyti. Labai svarbu, kad tas žmogus būtų pajėgus tausoti, puoselėti ir kurti NACIONALINĘ KULTŪRĄ.
Dabar veikiantys mokinių žinių tikrinimo įrankiai neatskleidžia tiesos apie tai, pakankamas ar nepakankamas yra mokinių kompetencijų ugdymas. Manome, kad vykdyti net struktūrinę reformą neįsigilinus į kompetencijų ugdymo situaciją būtų neatsakinga.

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė
Tikime, kad „tarptautiniai, ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad šalyje didelis pasiekimų atotrūkis tarp: mergaičių ir berniukų, miesto ir kaimo vietovėse mokyklas lankančių mokinių, skirtingų mokyklų tipų mokinių“. Abejojame ar ugdymo turinio kaita situaciją pakeis.
Nematome nacionalinių tyrimų rezultatų. Argumento, kad prastėja mokinių pasiekimai, todėl turime siaurinti ugdymo turinį, maža.
Remdamiesi praktika teigiame, kad pasiekimų atotrūkio priežastys yra socialinės ir abejojame, ar struktūrinė reforma jas išspręs.

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA
I. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas emocinio intelekto ugdymui, todėl NEGALIMA atsisakyti laiko patikrintų literatūros kūrinių, argumentuojant, kad jauni žmonės mažai skaito. Lietuvių kalbos ir literatūros programose turėtų būti kuo didesnė rašytojų ir jų kūrybos įvairovė.
II. Esame už ugdymo programų suderinamumą, tačiau prieštaraujame dirbtiniam skirtingų dalykų jungimui.
I. Nacionalinė literatūra ugdo tautinę savimonę, neturėtume to pamiršti.
II.
1. Nėra tokių universalių mokytojų.
2. Pasaulyje kaip tik lietuviai pirmauja biomedicinos, chemijos, fizikos, lazerių pasiekimais. Jungimas prilygtų šakos, ant kurios sėdime, pjovimui.

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai
,,Dalykinis turinys labai platus, mokomasi paviršutiniškai“. Sutinkame, todėl siūlome ne siaurinti turinį, bet koncentruoti tam tikras temas labiau vienoje klasėje. Pvz., lietuvių kalbos ir literatūros ne tą patį, kaip yra dabar, mokyti ir 5-6 ar 7-8 klasėse, bet tik 5 arba tik 6. Kitaip sakant, ilgesnį laiką skirti mokymui ir išmokimui.
Kartojimas virsta to paties paviršutinišku mokymusi. Būtina peržiūrėti, kad tos pačios temos nebūtų dubliuojamos, o vienai ar kitai jų skiriama daugiau laiko vienais ir tais pačiais metais.

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia
Siekti geresnių mokymosi pasiekimų padėtų ir mokymosi motyvaciją didintų mokinių pergrupavimas į klases/mobilias grupes pagal mokymosi gebėjimus ir klasėje kartu su mokytoju dirbantis kitas specialistas (spec. pedagogas, logopedas) ar mokytojo pagalbininkas.
Mokytojas fiziškai nepajėgus vienu metu pamokoje ugdyti mažiausiai 3 skirtingų lygių mokinius ir dar mokyti bent 3-4 spec. poreikių mokinius.
Kol nepasieksime sąmoningo mokymosi, nebus sutarimų ir pasitikėjimo tarp šeimos, mokyklos, mokinio, ko siekiame, tol ugdydami klasėse skirtingų gebėjimų mokinius, geriausiu atveju, išugdysime vidutinybes.

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas
RIZIKINGA vienam pradinių klasių mokytojui patikėti mokinius ugdyti net 5 metus! Į pagrindinio ugdymo pirmąją pakopą po ketverių metų jau dabar ateina mokiniai, besidomintys įvairiausiais dalykais, kurių dažnai vienam mokiniui nepaaiškinti ir neplėtoti. Siūlytume 4 metų pradinio ugdymo pakopą, 5 metus mokyti pagal pagrindinio ugdymo, progimnazijos, programą ir 3 metus – pagal vidurinio ugdymo programą.
1. Spartėjanti mokinių branda.
2. Pagrindinėje mokykloje suformuojamos žmogaus gyvenimo vertybės.
3. Baigęs pagrindinę mokyklą toliau mokinys rinktųsi profesinį mokymąsi arba gimnaziją, kuri rengtų studijoms aukštojoje mokykloje.

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)
Mokytojams – gretutinių, kito dalyko studijų, mokiniams – mokytojų pagalbininkų.

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita