| Šiaulių vyskupijos Katechetikos centras | |
| Šiaulių vyskupijos tikybos mokytojų metodinė taryba | |
| Pirmininkė UT konsultantė, mokytoja ekspertė Danutė Kratukienė, mokytoja metodininkė Nijolė Pankratovaitė. | |
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
1-2 psl.
1. Viena iš programos atnaujinimo priežasčių į BUP įtraukti galimybes savanoriškai veikai ir neformaliojo ugdymo bei savaiminio ugdymosi pasiekimus pripažinti formaliajame ugdyme. 2. XXI a. vaikai ir jaunuoliai labiau linkę į neurotinius susirgimus, depresiją, aukštas savižudybių skaičius, grėsmingas augimas psichotropinių medžiagų vartojimo sudaro prielaidas atnaujinant programą atkreipti dėmesį į asmens emocinio intelekto ugdymą, savęs pažinimo, dvasingumo ugdymą. 3. Atliepti Geros mokyklos koncepcijos (GMK) siūlymus. 4. Atliepti naujas ugdymo tendencijos Europoje ir pasaulyje |
1. LR Savanoriškos veiklos įstatyme pabrėžiama – 12.2 Atlikta savanoriška veikla gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.
2018 m. reikalavimuose stojantiesiems į aukštąsias mokyklas pridedami balai absolventams turintiems savanoriškos veiklos pažymas iš atitinkamų institucijų http://bakalauras.lamabpo.lt/wp-content/uploads/2018/06/2018-m.-minimal%C5%ABs-balai-ir-rodikliai.pdf 2.Mokslininkų tyrimai www.savizudybe.lt; https://repository.mruni.eu/handle/007/10517 3.GMK akcentuojama asmenybės ūgtis, saviraiškus dalyvavimas, ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis ir kt. aspektai https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf 4. Laboratorijų kūrimas, praktika, baigiamasis brandos darbas, o ne tokia, kokia yra Lietuvoje egzaminų sistema ir kt. |
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
3 psl.
Rašoma „Atnaujintame Europos Komisijos kompetencijų (EKK) modelyje įvardijamos kiekvieno asmens asmeniniam pasitenkinimui…“ – keisti į savęs ugdymui, savo vertės suvokimui, tobulėjimui, pažinimui. 4 psl. |
Svarbu ugdyti(-s) brandžią asmenybę: savo asmens vertės suvokimą ir pasitikėjimą savimi, atsparumą rizikos veiksniams, formuotis gyvenimo įgūdžius, moralines ir vertybines nuostatas krizėms įveikti.
Be to, Europos Tarybos Demokratinės kultūros kompetencijos orientacinėje sistemoje išsamiai pristatomos vertybės, įgūdžiai ir nuostatos, kurių reikia norint tinkamai dalyvauti demokratinės visuomenės gyvenime, kuriant programą atsižvelgti ne į asmeninį pasitenkinimą, bet orientuotis į vertybines nuostatas, kurios sudaro pagrindą asmens savikūrai. Visa tai galima daryti patiriant asmeninę sėkmę, kartu atsižvelgiant ir į kitų poreikius bei gerovę. Ugdydamas save – ugdysi kitą. Geriau pažinti kitas kultūras ir religijas ieškant bendrumo ir panašumo, vystant tarpusavio dialogą. UNESCO dokumente pabrėžia būtinybę skatinti žinias, įgūdžius, vertybes, požiūrį ir elgesį, kuris leistų individui priimti sprendimus (iniciatyvumas) ir prisiimti aktyvius vaidmenis (socialumas ir kūrybiškumas) vietoje, tautoje ir visame pasaulyje. |
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
6 psl.
Įvardintos mokymosi pasiekimų netolygumo priežastys – jų sprendimų turi ieškoti valstybė priimant atitinkamus įstatymus – skiriant finansavimą tėvų švietimui, vaikų tikslingam mokymosi ir laisvalaikio planavimui, pasitelkiant į pagalbą nevyriausybines ir religines organizacijas. 7 psl. Skirtumai tarp kai kurių tyrimų nėra tokie ženklūs (TIMSS duomenys, vidurkiai 511 – 504 taškai). Tikslinga būtų aiškintis ne pasekmes, bet priežastis. |
Tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą teigiamai veikia ir jų vaikų mokymąsi. Nevyriausybinės ar religinės organizacijos sudaro galimybes vieniems mokiniams savanoriauti ir įgyti socialinių, pedagogikos, psichologinių žinių, bendradarbiavimo ir veiklos organizavimo gebėjimų, kitiems gilinti turimas žinias, prisiimti atsakomybę, skatina prasmingą laisvalaikio užimtumą.
Tai apibrėžta ir Švietimo įstatyme 33 straipsnyje. Dauguma tyrimų remiasi mokinių pažanga (standartizuoti testai, pagrindinio ugdymo pasiekimai, brandos egzaminų rezultatai) – žinių lygmuo, o kur kompetencijos? |
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
5 psl.
Lietuvoje daug dėmesio skiriama žinioms (nes to reikalauja egzaminai), bet ne gebėjimų ar vertybinių nuostatų ugdymui. Stokojama praktinės, tiriamosios, socialinės veiklos integruotos į ugdymo procesą. Integruojamąsias programas tikslingiau suderinti ir integruoti į mokomuosius dalykus. |
Didelė dalis integruojamųjų programų persipina su mokomųjų dalykų programomis, pvz. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa integruojasi su biologija, chemija, doriniu ugdymu, kūno kultūra…
Integruojamąsias programas tikslingiau integruoti į ugdymo(-si) turinį, atsižvelgiant į mokinių poreikius arba ugdymo plane skirti papildomą valandą integruojamųjų programų įgyvendinimui paliekant teisę pasirinkti programą mokyklai. |
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
7 psl. Įgyvendinti ugdymo programų struktūros pokyčius .
„Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę formuojant mokyklos ir kiekvieno mokinio poreikius atitinkantį ugdymo turinį.“ – parengti aiškius punktus, kas bus visiems bendra Lietuvos mastu. 7 psl. „Sukurti daugiau pasirinkimo galimybių vidurinio ugdymo programų įgyvendinimui.“ – neaišku kokų galimybių sukurti? Trūksta konkretumo. 8 psl. „Atsisakyti neesminio ir nebeaktualaus turinio, sudarant sąlygas gilesniam išmokimui.“ – pateikti konkrečius pasiūlymus, kokio turinio, temų kiekviename dalyke atsisakoma. 9 psl. „Mokinio brandos įvertinimą grįsti sukauptų kompetencijas patvirtinančių darbų ir vertinimų visuma, išlaikytais brandos egzaminais, parengtu brandos darbu ir neformaliojo ugdymo ir visuomeninės veiklos pasiekimais.“ – keisti egzaminų sistemą, gal būt net jos atsisakant. Baigiamojoje klasėje išvesti įvertinimo vidurkį iš metinių įvertinimų (10-12 klasių) – paliekant patiems mokiniams pasirinkimo galimybę – laikyti brandos egzaminus ar rašyti baigiamąjį brandos darbą. |
Pirmiau nusistatyti, kokias kompetencijas mokinys turi įgyti po tam tikros mokymo(-si) pakopos, pati struktūra iš savęs pokyčio neduoda.
Ugdymo programos turi orientuotis į kompetencijų plėtotę. Turi būti užtikrinti materialieji ugdymo (ugdymosi) ištekliai. Vis dar aktuali problema skirtingų klasių jungimas. Tuomet neišdėstoma skirtingų klasių mokiniams ugdymo medžiaga Išvedus 10-12 klasių metinių įvertinimų vidurkį aiškiau atsispindės mokinio pažanga. Bus didesnis dėmesys kreipiamas į mokinio kompetencijų ugdymą, o ne žinias. |
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
9 -10 psl.
Ugdymo sistemiškumas – papildyti …ir tęstinumas. Apibrėžti kokias, kompetencijas vaikai turi įgyti pradiniame, pagrindiniame, viduriniame ugdyti , tačiau visas ugdymas turi būti integralus vesti į vieną bendrą tikslą. Trūksta pagrindimo, kodėl remiamasi šiais programos rengimo, įgyvendinimo principais. |
Tikslingas perėjimas nuo vienos ugdymo(-si pakopos į kitą.
Švietimo įstatyme įvardinama pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo paskirtis, pvz. Pradinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis, kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.395105 |
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
11 psl.
Įtraukti vertybinių nuostatų kompetenciją arba raštingumą • Gebėjimas pasirūpinti savimi – manyčiau vadinkime ją asmenine kompetencija, nemanau, kad bendrosiose programose ši kompetencija turėtų būti išskirta. Tai tik viena maža dalis iš asmeninės kompetencijos sričių – pasirūpinti savimi • Kūrybingumas • Kritinis mąstymas • Įsitraukimas ir socialinis atsakingumas tikslingiau vadini socialine kompetencija ar raštingumu. • Bendradarbiavimas • Kalbinis raštingumas • Matematinis raštingumas g.b. sujungtas su finansiniu raštingumu • Sveikatos raštingumas • Skaitmeninis raštingumas g.b. sujungtas su Informacinis ir medijų raštingumu • Gamtamokslis/STEAM raštingumas Švietimo įstatyme pabrėžiama tautišnės, etninės kultūros perdavimas, pilietinės visuomenės ugdymas – šiose kompetencijose tai visiškai neatsispindi. Geros mokyklos koncepcijoje rašoma Žmogaus laikysena šiuolaikiniame judriame, sudėtingame, kintančiame pasaulyje prieštaringa: svarbios savybės yra atvirumas, komunikabilumas, lankstumas, adaptyvumas, tačiau ne mažiau svarbus, tapatybės, vertybinio „stuburo“ ir asmeninės gyvenimo prasmės susikūrimas. Todėl ypač aktualus tampa asmenybės vertybinės orientacijos ugdymas –socialinis, pilietinis, dorinis asmens brandinimas. Visa tai turi įtakos tinkamos šiems laikams mokyklos vizijai. https://www.smm.lt/uploads/documents/Pedagogams/Geros%20mokyklos%20koncepcija.pdf Ar ne tinkamiau remtis atnaujintu ES kompetencijų (2018) sąrašu: •raštingumo kompetencija Kaip bus ugdomas mokinių socialinis -emocinis intelektas? 12 psl. Neišsprendus papildomos veiklos finansavimo klausimų – projektų įgyvendinimas nėra užtikrinamas. |
Pagrindiniuose dokumentuose ( Švietimo įstatymas, Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija ir kt.) nuolat pabrėžiamas vertybinis matmuo, o ir kompetencijos sampratoje tai viena iš svarbių dalių.
Mokinių pasiekimų visuma: žinios ir supratimas; gebėjimai (taikyti, tyrinėti, mąstyti, spręsti problemas, kurti); nuostatos (vertybės, požiūris, nusiteikimas). Esant Vertybinių nuostatų kompetencijai (raštingumui) visi mokomieji dalykai galėtų kryptingiau kelti ugdymosi tikslus. Tikslaus, apibrėžto kompetencijų sąrašo nėra. Netgi tarptautiniu mastu kiekviena šalis sudaro kiek kitokį bendrųjų kompetencijų sąrašą, o mokyklos jį interpretuoja ir pritaiko savo mokiniams (R. Hipkins, 2006, Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (2005/0221(COD). Išlaikoma tik pagrindinė idėja – padėti mokiniams išmokti mokytis, įgyti asmeninę, socialinę, kultūrinę ir kitas kompetencijas, o kompetencijų pavadinimai ir jas sudarantys elementai – gebėjimai, nuostatos – išskiriami pagal tai, kas yra aktualu, svarbu mokiniams. http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kompetenciju-ugdymo-aspektai/siuolaikinio-ugdymo-tikslas-asmens-kompetencijos/bendrosios-ir-esmines-dalykines-kompetencijos/ -tad kodėl mes išskiriame šias kompetencijas, galime sukurti modelį tinkantį mūsų XXI amžiaus mokiniui. Nemanome, jog reikėtų atskirai įtraukti 4K (kuri neaiški ir neapibrėžta) programą, pagal aprašą aš kuriu, aš keičiu, aš kitiems, aš su kitais, šie elementai atsispindi etikoje Aš-Asmuo, Aš-Tu, Aš-Mes, Aš –Tai, taip pat ir programose „Raktai į sėkmę“ ir kt. kurias klasių vadovai įgyvendina klasių valandėlių metu. https://www.smm.lt/uploads/documents/svietimas/ugdymo-programos/2_Dorinis_ugdymas.pdf |
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
14 psl.
Nurodoma, jog būtina apibrėžti pasiekimų vertinimo kriterijus, kurie apimtų žinias ir gebėjimus, vertinimo rodiklius ar požymius. Šiuo atveju kyla klausimas – ugdome kompetencijas, bet vertiname žinias ir gebėjimus. Trūksta mokinių pasiekimų vertinimo koncepcijos. Kaip pasiekimų lygiai atsispindės mokomuosiuose dalykuose? Pagal ką skirstysime kriterijų ar jų požymių raiška į pasiekimų lygmenis: pagal kognityvinių gebėjimų apraiškas (Bloom‘o tikslų taksonomijos lygiai) ir pan. Ar graduoti pagal savarankiškumo raiškos augimą, dalyvavimo aktyvumą, savarankiškumo didėjimą; pagal pritaikymo aplinkų gausą, įvairovę (t. y. kokiose aplinkose mato pritaikymo galimybę – kasdienėje veikloje, mokykloje, laisvalaikiu ir pan.); pagal rezultato išskirtinumą, sudėtingumą ir pan. |
Pirmiau parengti vertinimo dokumentą, kuriuo remiantis gali būti kuriamos programų gairės.
Svarbu pirmiau sukurti naujus, į kompetencijų Apibrėžti, kas yra pasiekimai. Gal tai: Remiantis metodine priemone Mokinio individualios pažangos vertinimas. |
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
Netikslinga ankstinti privalomą ugdymą mokykloje nuo 5 m. Kadangi yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, jis galėtų būti pradinio ugdymo pradžia. Tuomet mokymosi trukmė – 5-eri metai.
Privalomo mokymo ankstinimui pirmiausia reikia labai daug investicijų (pritaikyti aplinką, paruošti mokytojus, kad žinotų, ką ir kaip gali mokytis tokio amžiaus vaikas), o ypač – kitokio požiūrio. |
Lietuvoje trūksta vaikų brandumo mokyklai tyrimų, kada pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą- ar tikslinga ankstinti nežinant tyrimų duomenų?
Tinkamas vaiko pasirengimas ir brandumas mokyklai, apima įvairius lygmenis. Individualiu lygmeniu vaiko brandumas pradedant lankyti pradinę mokyklą yra svarbus veiksnys, turintis įtakos mokymosi pasiekimams, vaiko raidai ir mokymosi gebėjimams, mokyklos baigimo rezultatams ir galiausiai – sėkmei jau suaugus, įsiliejant į profesinės veiklos pasaulį, t. y. turi įtakos ir akademinių kompetencijų įgijimui, ir neakademinei sėkmei. (Consultative Group on Early Childhood Care and Development, 2008; Britto, 2012). |
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
Netikslinga. Palikti 4 metus. Kadangi yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, jis galėtų būti pradinio ugdymo pradžia.
|
5-toje klasėje mokiniai įsilieja į dalykinę sistemą, keičiasi dalykų mokytojai, nuo vieno mokytojo prie 8 ar daugiau, ar mokydamasis 5-erius metus prie vieno ar kelių mokytojų gebės tinkamai integruotis į dalykinę sistemą.
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
Vidurinį mokymą palikti 3-ejus metus (vidurinis ugdymas – 9, 10, 11 kl.)
|
Tik su sąlyga, jog mažės dalykų ugdymo turinio apimtys.
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
Šiais mokslo metais 15 ugdymo dienų
yra skirta kultūrinei, meninei, pažintinei, etnokultūrinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitokiai veiklai. |
Tokia veikla organizuojama mokyklos pasirinktu laiku ir būdais.
Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Mokyklos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai UBP įgyvendinti. Mokykloje susitariama dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos ir jo įgyvendinimo galimybių. Kiekvienais metais pačios mokyklos nusistato prioritetus, kurias sritis stiprinti. |
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
Nepalankios sąlygos ugdymo integracijai sietinos su nesuderintomis atskirų dalykų ar ugdymo sričių bendrosiomis programomis, vadovėliais, pasiekimų vertinimu ir t. t.
|
Rengiant Bendrąsias programas derinti dalykų temas ir turinio apimtis.
Sudaryti galimybes projektinėms savaitėms. Ugdymo turinys turėtų integruoti ir neformaliojo švietimo teikiamas galimybes. |
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
Ne privalomus dalykus mažinti, bet skatinti integraciją, projektinę veiklą, tiriamuosius darbus, o mažinti turinio apimtis, keisti namų darbų pateikimo būdus – daugiau įvesti patirtinio mokymo(-si)
Patirtinis mokymas(is) puikiai atliepia visas esmines šiuolaikinio mokymo(si) organizavimo nuostatas ir labai siejasi su kitomis šiandien aktualiomis mokymo(si) strategijomis, tokiomis kaip mokymas(is) bendradarbiaujant, reflektyvus, konstruktyvus, įrodymais grįstas, autentiškas, probleminis ir net savivaldus mokymas(is). |
Ugdymo turinį sieti su praktika. Pvz. praktiniams socialinio ugdymo gebėjimams ugdytis ypač reikšminga mokinių socialinė veikla, kuri yra integrali bendrojo ugdymo dalis, t. y. maksimaliai susieta su Bendrųjų programų keliamais tikslais ir uždaviniais.
Lietuvos penkiolikmečiai vidutiniškai per savaitę namų darbų ruošai praleidžia 6,7 valandas – tai ketvirtas aukščiausias rezultatas tarp ES šalių, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. |
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
Sudaryti galimybę mokiniams (vidurinis ugdymas) jų tėvams ( pradinis, pagrindinis ugdymas) rinktis pasirenkamuosius dalykus, atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokyklos galimybes.
|
Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę šiuo klausimu.
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
Atsižvelgti į vietos poreikius, asmens mokymosi poreikius.
|
Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę šiuo klausimu.
|
|
6. Kita |
|
|
Skaitant šį dokumentą, deja programa neturi tinkamo teorinio pagrindimo, nėra aiški nei struktūra nei sudedamosios dalys.
Lieka daug neatsakytų klausimų kiek keisis dalykų tematika, kiek keisis ugdymo tikslai – siekiant aukštesnės rezultatų kokybės ir ugdymo proceso kokybės? Kiek keisis pasiekimų ir proceso vertinimo rodikliai? Kokie bus nauji vertinimo kriterijai ir būdai? Kiekviena šalis kuria savus ugdymosi tikslus, rengia dokumentus atsižvelgdama į vietinį kontekstą, visuomenės ir mokinių poreikius, mokyklų galimybes, šalies kontekstą ir kt. Galima pasinaudoti kitų šalių patirtimi, tačiau neverta aklai kopijuoti kitų sistemų, nepagrindžiant prasmės, kodėl reikalingas tam tikras elementas. |
Kokybės kriterijai (mokymo programai), būtų tinkama atsižvelgti rengiant ir BUP
• Skatina mokinių aktyvų mokymąsi ir susidomėjimą. • Keliami visiems suprantami ugdymo tikslai. • Programos turi teorinį pagrindimą. • Vertybinės nuostatos ugdomos per mokiniui artimas veiklas (tyrinėjimą, žaidimą ar kitas gerai apgalvotas veiklas). • Programoje akcentuojamas mokymasis ir mokinių patyrimas. • Programa yra suprantama (nesudėtinga). • Reikalavimai mokinių pasiekimams susiejami su dalyko mokymo turiniu. • Programa yra naudinga mokiniui. National Association for the Education of Young Children, 2004. Labai sunku teikti pasiūlymus, kai nėra pateiktų tyrimų rezultatų ar parengtų dokumentų. |
