2006 metais OECD parengtoje politikos apžvalgoje The Importance of Financial Education teigė, kad žmonės visais laikais buvo atsakingi už savo kasdienių finansų valdymą, tačiau pastarųjų dešimtmečių globalūs pokyčiai sąlygoja finansinio švietimo supratimo reikšmę asmens finansinei gerovei užtikrinti. Šiuolaikinė rinka siūlo asmeniui ne pasirinkti tarp dviejų banko sąskaitų, bet suteikia kompleksą finansinių instrumentų, užtikrinančių aibę skirtingų pasirinkimų. Tuo pat metu atsakomybė ir rizika už reikšmingus finansinius sprendimus vis labiau perkeliami dirbančiojo, o ne darbdavių ar valdžios atsakomybei. Taigi finansinis raštingumas tampa neatsiejama asmens, gebančio prisitaikyti prie šiandieninių pokyčių dalis.
Vis dėlto 2015 m. atliktas EBPO PISA tarptautinis penkiolikamečių tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje 31,5 proc. penkiolikamečių nepasiekia bazinio finansinio raštingumo lygio (OECD PISA Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo finansinio raštingumo tyrimo ataskaita, 2017). Šis tarptautinis tyrimas taip pat atskleidė reikšmingus skirtumus tarp vaikinų ir merginų, bei vaikų, besimokančių miesto ir kaimo mokyklose, finansinio raštingumo pasiekimų. Atsižvelgdama tyrimo rezultatus, EBPO (2015) rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo ankstesniame amžiuje bei integruoti finansinio raštingumo temas į bendrojo ugdymo programas nuo pradinio amžiaus.

Žemiau pateikiame komentarus ir siūlymus, orientuotus į finansinio raštingumo užtikrinimą atnaujinamose bendrojo ugdymo programose:
• Gairėse nėra pateikta aiškaus finansinio raštingumo apibrėžimo, leidžiančio atpažinti finansinio švietimo temas, kurios turėtų atsispindėti ugdymo turinyje. Siūlomas apibrėžimas: Finansinis raštingumas – tai finansų ir finansinių rizikų žinios ir supratimas, gebėjimas, motyvacija ir pasitikėjimas šias žinias ir supratimą taikyti tam, kad įvairiuose kontekstuose būtų priimti veiksmingi sprendimai, didinama asmens ir visuomenės finansinė gerovė ir dalyvaujama ekonominiame gyvenime (OECD PISA Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo finansinio raštingumo tyrimo ataskaita, 2017);

• Siūlome atsižvelgti į EBPO 2015 m. sukurtą jaunimo finansinio raštingumo kompetencijų modelį (angl. OECD/INFE Core competencies framework on financial literacy for youth). Šiame modelyje yra aiškiai identifikuoti 4 finansinio raštingumo temų blokai, kurie turėtų atsispindėti ugdymo turinyje nuo pradinių klasių. Kiekviename temų bloke yra išskirti išmokimai, kurie atitinka 3 skirtingus kompetencijų lygius: žinias ir supratimą; pasitikėjimą, motyvaciją ir požiūrį; įgūdžius ir elgesį.

1) pinigai ir transakcijos. Tai apjungia skirtingas temas, susijusias su pinigais, kaip pinigai ir atlygis, mokėjimai, sąskaitos ir transakcijos, užsienio valiutos;
2) finansų planavimas ir valdymas. Finansų planavimo ir valdymo tema skirta išryškinti asmens pajamų planavimo ir valdymo svarbą, biudžeto planavimą trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. (Galimos konkrečios temos: biudžetas, taupymas, ilgalaikis planavimas, kreditas);
3) rizikos ir atlygis. Rizikų ir atlygio tema apima tokias kompetencijas, kurios asmeniui leidžia identifikuoti finansines rizikas, skatina kurti finansiškai saugų gyvenimą, užtikrina asmeninę ir namų finansinę gerovę atsitikus nelaimėms, netekus artimo ir kita. (Galimos konkrečios temos: vertės kitimas, rizikų identifikavimas, finansinė sauga ir draudimas, balansas tarp rizikos ir atlygio);
4) finansinis laukas. Finansinio lauko tema apima supratimą apie vartotojų apsaugą, asmens finansines teises ir atsakomybes. Šioje temoje taip pat svarbios temos apie finansinius produktus ir finansines paslaugas asmeniui, mokesčių reikšmę, išorinių veiksnių įtaką asmens finansiniam stabilumui. (Galimos konkrečios temos: reguliacijos ir vartotojų apsauga, teisės ir pareigos, finansinių paslaugų teikėjai, sukčiai ir sukčiavimas, mokesčiai, viešosios išlaidos ir išoriniai veiksniai, finansinių pasirinkimų įtaka sau, visuomenei ir aplinkai);
• Siūlome sudaryti galimybes konsultuotis su ekspertais iš institucijų – Lietuvos banku, Finansų ministerija, SODRA, VMI, Lietuvos laisvosios rinkos institutu, Lietuvos Junior Achievement, Lietuvos bankų asociacija – dalyvaujančių Visuomenės finansinio švietimo 2017-2021 m. plano įgyvendinime. Šiose institucijose esantys ekspertai galėtų padėti atpažinti, kokios žinios ir kompetencijos šioje srityje yra reikalingos jaunam Lietuvos piliečiui;

• Atlikus finansinio švietimo esamos situacijos Lietuvoje analizę, buvo pastebėta, kad didžioji dalis finansinio švietimo veiklų yra nukreiptos į vyresnių klasių moksleivius ypač 9-10 klases, kuriose yra privalomos ekonomikos pamokos. Tačiau, EBPO rekomendacijose ir remiantis finansiškai raštingų šalių pavyzdžiu išryškėja šių kompetencijų ugdymo kuo jaunesniame amžiuje svarba. Šiuo metu nėra labai aišku, kaip finansinis raštingumas yra ir galėtų būti lavinamas ankstesnėse klasėse. Vertėtų atlikti situacijos analizę, leidžiančią identifikuoti, kaip finansinio raštingumo šiuo metu yra mokoma 1-8 klasėse bei kaip ir kurių pamokų metu galėtų atsirasti finansinio raštingumo ugdymas;

• Finansinio raštingumo kompetenciją yra svarbu sieti su mokinių savarankiškos finansinės patirties formavimu. EBPO PISA tarptautinio finansinio raštingumo tyrimo metu, matuojant jaunuolių finansinio lygį, yra atsižvelgiama į tai, ar penkiolikametis turi savarankiškos naudojimosi pinigais produktais patirties. Šio tyrimo metu yra matuojama, kiek penkiolikmečių finansinis raštingumo pasiekimai priklauso nuo mokinių įgytos patirties naudojant skirtingus finansinius produktus. Tyrimas atskleidė, kad galimybė naudotis skirtingais finansiniais produktais – kaip banko sąskaitomis ar debeto kortelėmis – yra pozityviai susijusi su jaunuolių finansinio raštingumo pasiekimais. Todėl siūlome finansinio raštingumo stiprinimą sieti ne tik su teorinių žinių, bet ir su mokinio asmeninės finansinės patirties formavimu mokykloje, o mokymąsi sieti su realiu gyvenimu. Asmeninės patirties finansinio raštingumo srityje formavimą būtų galima įgyvendini įvairiais būdais – per integruotą ugdymą, neformalią veiklą už klasės ribų, realių ekonominių aktualijų analizę, verslo projektų kūrimą, mokymąsi naudotis skirtingais finansiniais produktais, kaip banko sąskaita ir pan. Dėl mokymosi siejimo su realiu gyvenimu stiprėja mokinių motyvacija ir įsitraukimas į mokymosi procesą, įgyjamos gilios, ne paviršutiniškos žinios ir tarpdalykinės kompetencijos, kurias mokiniai galėtų lengvai pritaikyti už klasės ribų.

• Siūlome kelti ekonomikos mokytojų kvalifikaciją, kitų susijusių dalykų mokytojams padėti įgyti finansinio raštingumo ugdymo gebėjimų. Šiuo metu daugelis ekonomikos mokytojų neturi ekonominio išsilavinimo, o tik reikiamas žinias ir kompetencijas turintys mokytojai gali sėkmingai įgyvendinti bendrąsias programas ir pasiekti kokybiškų ugdymo rezultatų;

Nuorodos į literatūrą:
1. Finansinis švietimas Lietuvoje: esamos situacijos analizė (2018). Prieiga: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/Finansinis-rastingumas-Lietuvoje_esama-situacija.pdf
2. Finansinio raštingumo ataskaita: tarptautinis penkiolikmečių tyrimas. OECD PISA 2015 / [rengė Rita Dukynaitė, Ramutė Skripkienė, Mindaugas Stundža, Natalija Valavičienė]. – Vilnius, 2017. – 48 p. – ISBN 978-609-8134-19-3. Prieiga: https://www.smm.lt/uploads/lawacts/docs/1371_63778f65d7e60146b8f5cdd848f8f8c1.pdf
3. OECD (2006). The Importance of Financial Education. Prieiga: http://www.oecd.org/finance/financialeducation/37087833.pdf
4. OECD (2015), OECD/INFE Core competencies framework on financial literacy for youth. Prieiga: https://www.oecd.org/finance/Core-Competencies-Framework-Youth.pdf

Finansinį švietimą būtina integruoti nuo į matematikos ir kalbų mokomuosius dalykus. Kaip rodo EBPO PISA tarptautinis penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas, mokinių finansinio raštingumo pasiekimai tiesiogiai koreliuoja su mokinių matematikos ir skaitymo gebėjimais. Taip pat reikėtų numatyti galimybę finansinį raštingumą integruoti ne tik į matematikos, bet ir informacinių technologijų (informatikos), ypač kalbant apie el. būdu teikiamas paslaugas (o tokios paslaugos vis labiau populiarėja);

Gairėse reikėtų numatyti, kaip galėtų būti vertinami moksleivių pasiekimai finansinio raštingumo srityje.