Rima Šiaulienė (Vilniaus m. IT mokytojų metodinis būrelis)

Rima Šiaulienė
Vilniaus m. IT mokytojų metodinis būrelis
Vilniaus m. IT mokytojai

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai
Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse yra siūloma ugdymo rezultatams aprašyti naudoti kompetencijas ir raštingumus, tokius kaip skaitmeninis raštingumas, informacinis ir medijų raštingumas. Tiek informatika ir/ar informacinės technologijos veiklos srityse neišskiriami kaip atskira veiklos sritis nors yra nemažai temų skaitmeniniam ir informaciniam raštingumui ugdyti, kurias galima mokytis tik per IT arba informatikos pamokas.
Informacinės technologijos ir/ar informatika turi būti atskiras dalykas, kaip dorinis ar kūno kultūra, o ne tik integruotas į kitus dalykus. Kokybiška integracija vyksta tik tuomet jei mokytojas yra specialistas ir profesionalas visų tų dalykų kurie integruojami.
1. Dabartinėje visuomenėje tokie gebėjimai kaip dizaino, plakatų, socialinių tinklų įrašų, skelbimų, kūrimo el. laiškų, pristatymų skaidrių kokybiško maketavimo yra būtini ir turėtų būti įprasti kiekvienam. Mokyklose visi mokiniai turėtų būti supažindinti su dizaino, maketavimo, tinkamo bendravimo ir informacijos pateikimo pagrindais. Tai turėtų būti mokoma kaip privalomas dalykas, o ne pasirenkamasis ar tik integruotas į kitus dalykus
2. Informacijos paieška, jos patikimumas (ką, kaip ir kodėl klastoja), pseudomoksliniai argumentai, plintantys įrašai, savarankiškas mokymasis internete, MOOC. Šiomis temomis mokykloje retai ir išsamiai apie tai kalbama. IT pamokos galėtų būti skiriamos šioms temoms nagrinėti.
3. Programuoti turi mokytis visi (vis daugiau atsiranda programuojamų prietaisų), išmėginti kurti tinklalapius (informacijos pateikimas internete) – taip pat. Tai itin svarbios šiuolaikinės visuomenės gyvenimo dalys. Juk visi mokiniai fizikos pamokose mokosi apie elektros veikimą, nors nebus elektrikais.

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita
Ar švietimo sistema palaiko naujuosius „žaislus“? Robotai, mikrokontroleriai, 3D spausdintuvai, lazeriai… Jei taip, tai kuriuos ir kaip? Kaip jie bus susiję su turiniu?
Ar ne ironiška apskritai kurti statišką informatikos ir/ar informacinių technologijų bendrojo ugdymo programą? Šiuo metu kai kurie dabar galiojančios informacinių technologijų bendrojo ugdymo programos turinio aspektai yra pasenę, kitų – apskritai trūksta. Reikia galvoti apie programos universalumą, bei apie nuolatinį atnaujinimą. Programoje palikti erdvės, kur kiekvienas mokytojas savo nuožiūra galėtų parinkti aktualias temas ir turinį.