Violeta Vasiliauskienė (Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija)

Violeta Vasiliauskienė
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita
Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, pritardama siekiui užtikrinti visiems Lietuvos vaikams kokybišką ugdymą, nepriklausomai nuo jų šeimos gyvenamosios vietos, socialinės kultūrinės padėties ar kitų aplinkybių, išreiškia susirūpinimą, kad:
1) pateiktame dokumente (Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, 2018-11-20 projektas) yra palikta neaiškių (neapibrėžtų) esminių dalykų, kaip, pavyzdžiui, nurodoma, kad pateikti Bendrųjų programų įgyvendinimo principai dar bus diskutuojami (p.10) arba Ugdymo rezultatų (kompetencijų ir raštingumų) samprata bus pateikta (p.11). Manome, kad nesusitarus ir neapibrėžus konceptualių dokumente vartojamų sampratų turinio, sudėtinga yra diskutuoti dėl kitų svarbių aspektų, tai yra, negalima tartis, kokiomis priemonėmis sieksime vieno ar kito rezultato, jei neturime apsibrėžę, kokių rezultatų (koks konkretus šių rezultatų turinys) siekiame;
2) pasigendame gilesnės dabartinės švietimo sistemos (bendrojo ugdymo) analizės, kuri būtų grindžiama moksliniais tyrimais. Atkreipiame dėmesį, kad numatomas švietimo sistemos pertvarkymas (mokyklinio amžiaus ankstinimas, mokymosi pakopų pertvarkymas ir t.t.) turėtų būti grindžiamas mokslinių tyrimų pagrindu, įrodant, kad tai būtų naudinga ir reikalinga mūsų vaikams pirmiausiai pedagoginiu ir psichologiniu atžvilgiu. Todėl nepritariame privalomo ugdymo pradžios ankstinimui (priešmokyklinis ugdymas nuo 5 metų, pradinis – nuo 6 metų). Manome, kad turi būti atlikti tyrimai, ar pasiteisino ir kokie yra jau paankstinto dabartinio pradinio ugdymo privalumai ir iššūkiai, kai į pradinę mokyklą galėjo ateiti mokytis nuo šešerių metų;
3) atkreipiame dėmesį, kad Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse per mažai dėmesio skiriama ugdymo proceso aspektams, tai yra, kaip mokomi ir kaip mokosi mūsų vaikai. Manytume, kad privalu atlikti gilesnę analizę, atsakančią į klausimus, kodėl mūsų vaikų pasiekimai tokie žemi, ir apimančią visą ugdymo turinio apimtį (ugdymo tikslus, pasiekimus, turinį, procesą ir aplinką). Mums labai rūpi edukacinėje realybėje taikomos ugdymo strategijos, kurios, savo ruožtu, suponuoja mūsų vaikų mokymosi kompetenciją.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, prašome tolimesniame bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo procese tartis dėl konceptualių dalykų turinio, šį procesą grįsti moksliniais tyrimais, toliau bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir skubotai nepatvirtinti šio dokumento.