Konkrečiau ir aiškiau apibrėžti spontaniškos, laisvos kūrybos ir žinių santykį dailės pamokose (turėtų būti kiekybiškai ir kokybiškai lygiavertis santykis). Pateikti teminio išplanavimo pavyzdžių mokytojams, kurie padėtų vieną temą plėtoti per visas pradinės mokyklos ar vidurinės mokyklos klases: pavyzdžiui, nuo taško pirmoje klasėje iki jo panaudojimo ketvirtoje; nuo raidės 1 klasėje iki teksto 4 klasėje. Temos pavyzdys: Raidė ir emocija. Kūrybinės užduotys: Plakatas. Skelbimas, kuriose derinamas tekstas ir vaizdas. Dabartinėse meninio ugdymo programose, vadovėliuose yra fragmentiškų dalykų, tarp kurių atrasti ryšį yra sudėtinga. Atnaujinamos programos turėtų pateikti daugiau nuoseklumo, vientisumo.
Meninio ugdymo programa 1-12 klasėse apimtų tokias meno rūšis: dailę, muziką, dramą, šokį ir audiovizualinį meną. Pradiniame ugdyme siūloma tokia meninio ugdymo programos struktūra: dailė, muzika, šokis; pagrindiniame: dailė, muzika, šokis arba drama; viduriniame: dailė arba muzika, arba šokis, arba drama arba audiovizualinis / multimedijų menas. Keičiantis tradicinėms meno formoms ir atsirandant naujoms (remiantis naujai atsirandančioms technologijoms) per siaura yra mokyti aukštesnėse klasėse atskirai filmų kūrimo (tai kino režisieriaus specialybė) ar kompiuterinių muzikos technologijų (tai garso režisieriaus specialybė). Šių profesijų bus mokomasi aukštosiose mokyklose. Dabar retas video kūrinys (ar tai būtų reklama, treileris, režisūrinis filmas ir pan.) gali būti sukurtas be tam tikro garso technologijų (garso takelis) išmanymo. Ir atvirkščiai – muzikinis klipas neįmanomas be vaizdo technologijų naudojimo. Šių abiejų dalykų atsiradimą neabejotinai paskatino skaitmeninių garso ir vaizdo technologijų greitas vystymasis, todėl potencialiai galima jų integracija su informacinių technologijų dalyku. Be to daugelis šio amžiaus vaikų dar tik ieško savęs įvairiose meninės raiškos formose, todėl svarbesnis tegul ir ne labai gilus, tačiau pakankamai lengvai pasiekiamas tam tikrų meno produktų kūrimo procesas. Todėl šios meno veiklos formos turėtų būti sujungtos į vieną. Koks tai galėtų būti pavadinimas, dar galima būtų diskutuoti, bet šiuo metu tai labiausiai atspindi multimedijų (arba audiovizualinių) technologijų pavadinimas.

Siūlytume šalinti iš meninio ugdymo proceso visas kliūtis, kurios trukdo mokinių meninei kūrybai ir patyriminiam meno pažinimui ar mokytojo darbui. Tai reiškia, išspręsti meninio ugdymo pamokų finansavimo klausimus, susijusius su priemonių ir medžiagų įsigijimu. Dailės pamokoms skirti lėšų įsigyti kokybiškų dažų, popieriaus ir teptukų su kuriais vaikams būtų malonu dirbti ir patirti estetinį pasitenkinimą. Muzikos pamokoms, skirti lėšų įsigyti muzikavimo ir muzikos kūrimo priemonių. Ypač priemonių, medžiagų ir įrankių meniniam ugdymui problema aktuali, kai klasėje susirenka nepasiturinčių tėvų vaikai, kuriems tėvai nuperka pigiausius dažus ir nekokybiškus teptukus arba ploniausią popierių, tuoj pat sutyžtantį nuo vandeninių dažų. Tuomet krenta mokinio motyvacija, ilgainiui atsiranda apatija ir abejingumas aplinkai, o mokytojas yra priverstas falsifikuoti meninio ugdymo procesą.