| Rūta Girdzijauskienė | |
| Lietuvos muzikos mokytojų asociacija Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos Meninio ugdymo tinklas | |
|
Lietuvos muzikos mokytojų asociacija Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos Meninio ugdymo tinklas |
|
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
Nesama lietuviškos švietimo sistemos vizijos, stokojama vertybinių gairių įvardinimo, sekama įvairių šalių ir institucijų rekomendacijomis, kurios neišdiskutuotos Lietuvos švietimo bendruomenėje. Susirūpinimą kelia kultūrinio, vertybinio, nacionalinio prioritetų / akcentų stoka.
|
Kultūrinis, meninis ugdymas – vienas iš būdų suteikti bendrajam ugdymui vertybinį pagrindą, o Lietuvos švietimo sistemai unikalų ir tvarų pobūdį. Neveltui teigiama, kad kultūra – tai Lietuvos nafta.
|
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
Bendrųjų programų atnaujinimo tikslu įvardijamas vertybinių nuostatų stiprinimas ir XXI amžiui reikalingų kompetencijų ugdymas. Deja, įvardijamų 7 kompetencijų sąraše nėra kultūrinės kompetencijos.
|
Manome, kad tik asmenine kultūra pasižymintis, kultūrinėmis praktikomis užsiimantis jaunas žmogus gali formuotis visavertę vertybinę orientaciją, priimti vertybiškai brandžius asmeninius sprendimus. Kultūrinis, meninis ugdymas – viena iš svarbiausių priemonių sąmoningumui ir atsakingumui ugdyti, su Lietuva susietai tapatybei formuoti ir būdas jaunam žmogui siekti asmeninės, visuomeninės ir savo valstybės gerovės.
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
Nerimą kelia pasikliovimas EBPO Education 2030 kompetencijų modeliu, kurio dėmesio centre – sąlygos naujiems gaminiams ir naujoms paslaugoms, naujoms darbo vietoms, naujoms savarankiškoms veiklos formoms, naujiems procesams ir metodams, naujiems verslo ir socialiniams modeliams kurti. Stokojama vertybinių gairių įvardinimo, Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančios švietimo vizijos.
|
Nesant Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančios švietimo analizės rizikuojama prarasti Lietuvos švietimo sistemos savitumą, bendrojo ugdymo veiksmingumą iššūkiams, su kuriais susiduria Lietuva (emigracija, socialinė atskirtis, bendrojo ugdymo ir aukštojo mokslo kokybė, mokinių asmenybinė branda ir kt.), įveikti.
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
|
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
|
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
|
|
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
|
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
|
|
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
|
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
|
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
|
|
6. Kita |
|
|
|
|
