Aušra Didžgalvienė, Asta Vaitkevičienė, Vytautas Žalys (Šiaulių universitetas ir Gegužių progimnazija)

Aušra Didžgalvienė, Asta Vaitkevičienė, Vytautas Žalys
Šiaulių universitetas ir Gegužių progimnazija
Dvi institucijos: Šiaulių universitetas ir Gegužių progimnazija

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita
Šalinti iš meninio ugdymo proceso visas kliūtis, kurios trukdo mokinių meninei kūrybai ir patyriminiam meno pažinimui ar mokytojo darbui. Tai reiškia, išspręsti meninio ugdymo pamokų finansavimo klausimus, susijusius su priemonių ir medžiagų įsigijimu. Dailės pamokoms skirti lėšų įsigyti kokybiškų dažų, popieriaus ir teptukų su kuriais vaikams būtų malonu dirbti ir patirti estetinį pasitenkinimą. Muzikos pamokoms, skirti lėšų įsigyti muzikavimo ir muzikos kūrimo priemonių. Ypač priemonių, medžiagų ir įrankių meniniam ugdymui problema aktuali, kai klasėje susirenka nepasiturinčių tėvų vaikai, kuriems tėvai nuperka pigiausius dažus ir nekokybiškus teptukus arba ploniausią popierių, tuoj pat sutyžtantį nuo vandeninių dažų. Tuomet krenta mokinio motyvacija, ilgainiui atsiranda apatija ir abejingumas aplinkai, o mokytojas yra priverstas falsifikuoti meninio ugdymo procesą.
Labai dažnai vaikai iš socialinės rizikos šeimų priemonių meninio ugdymo pamokoms iš viso neatsineša. Mokinys negali dalyvauti pamokoje, kurioje neturi įrankių ir instrumentų mokytojo suplanuotai patyriminei veiklai. O mokytojas negali pasiekti programinių uždavinių, jei mokinys pamokoje neturi ką veikti.