Kupiškio r. Alizavos pagrindinė mokykla Kupiškio r. Alizavos pagrindinė mokykla Metodinės tarybos siūlymai. 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS Formuoti mokinių vertybines nuostatas. Ugdymo procese reikia kryptingai formuoti mokinių vertybines nuostatas, nes jos padeda siekti konkrečių ir teisingų tikslų. 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. […]
Jelena Kovalevskaja Vilniaus rajono Rudaminos „Ryto“ gimnazija Užsienio kalbų metodinė grupė 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. Atnaujinimo uždaviniai 3.3. Pertvarkos uždaviniai 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA 4.1. Ugdymo sritys ir dalykai 4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas Nepritariame pasiekimų […]
Janina Vildžiūnienė, Virginija Vaitekūnaitė KUPIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ RUSŲ KALBOS MOKYTOJŲ METODINIS BŪRELIS 10 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS Suderinti dalykų bendrąsias ir egzaminų programas, kad būtų aišku, kiek ko išmokti, kad pasirengti egzaminui. Perkrautos programos. Einama į plotį, bet ne į gylį, todėl nespėjama, forsuojama, užduodama daug namuose. 2. DABARTIES IR ATEITIES […]
Dokumente būtina pagrįsti:
1) Kuo remdamiesi gairių autoriai parinko ugdytinas kompetencijas ir raštingumus?
2) Kokia analizė, kokie motyvai (t.y. kokie „nacionaliniai šalies prioritetai, socialinis, kultūrinis ir ekonominis kontekstas ir ugdymo tradicijos“) lėmė tokį gairių autorių pasirinkimą?
Aušra Urbaitytė Kauno technologijos universitetas (KTU) 6 asmenų grupė KTU informatikos fakultete dirbantys doc. Ramūnas Kubiliūnas, doktorantė Aušra Urbaitytė ir dirbę doc. Kazys Tomas Baniulis, doc Vytautas Reklaitis 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS Pridėti IT taikymą Gairėse numatytos pagrindinės bendrųjų programų atnaujinimo veiklos. Pirma, tokios veiklos kaip ugdymo organizavimo modelių rengimas, mokymosi išteklių […]
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. Atnaujinimo uždaviniai 3.3. Pertvarkos uždaviniai 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA 4.1. Ugdymo sritys ir dalykai 4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas 5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. […]
Jurgita Germanavičienė Užsienio reikalų ministerija 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. Atnaujinimo uždaviniai 3.3. Pertvarkos uždaviniai 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA 4.1. Ugdymo sritys ir dalykai 4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas 5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų […]
I. Siūloma: atsakyti sau į klausimą: Kur pradingo vertybės?
p. 2 rašoma “Kompetencijos integruoja žinias, gebėjimus ir vertybes”. Matome tris svarbius aspektus
Tačiau grafinėje diagramoje, kurioje pristatomas būsimas Lietuvos švietimo modelis, vertybėms vietos nelieka. Neaišku kurias iš jų gairių autoriai laiko svarbiausiomis. Lygiai taip pat ir kitame skyriuje
p.11 kai pereinama prie konkretaus išvardijimo, kalbama tik apie kompetencijas ir raštingumus jų nediferencijuojant, surašant viską į vieną stulpelį . Vertybės neminimos.
Tai prieštarauja ne tik Meilės Lukšienės ugdymo filosofIjos nuostatoms, bet ir šiuolaikinėms modernioms kitų šalių ugdymo gairėms (pvz.suomių, latvių)
Gal prasminga būtų prisiminti kaip latviai, kurie daug toliau yra pažengę šioje srityje struktūruoja raštingumus, transversalias kompetencijas ir vertybes:
Latvių
Compulsory Curriculum Framework
Proposal of the National Centre for Education, 25.10.2018 https://www.mokykla2030.lt/wp-content/uploads/2018/11/Skola2030-dr.-Zane-Olina-.pdf
Mokymosi sritys/Learning Areas
Kalbos (Languages); Socialiniai ir pilietiniai mokslai (Social and Civic); Kultūrinis raštingumas ir meninė saviraiška ( Cultural Understanding and Artistic Self-expression); Mokslai (Sciences); Matematika ( Mathematics); Technologijos (Technology); Sveikata ir fizinis aktyvumas (Health and Physical Activity)
Transversalūs gebėjimai/ Transversal skills
Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas (Critical Thinking and Problem Solving); Kūrybiškumas ir verslumas (Creativity and Entrepreneurship); Mokymasis mokytis ( Self-regulated Learning); Bendradarbiavimas ( Collaboration); Pilietinis aktyvumas (Civic Participation); Skaitmeninis raštingumas ( Digital)
Vertybės/ Values
Atsakomybė/ stropumas (Responsibility/Diligence); Drąsa/garbingumas (Courage/Honesty); Išmintis/švelnumas (Wisdom/Kindness); Užuojauta/ nuosaikumas (Compassion/Moderation); Savikontrolė/solidarumas (Self-control/Solidarity); Teisingumas/tolerancija (Fairness/Tolerance)
Mums nebūtina kopijuoti latvių, tačiau siūloma pasiremti jų struktūravimo pasiekimais.
II. Dėl sąvokos 'kultūrinis raštingumas'. Reiktų paaiškinti, kas turima galvoje, kokius konkrečius dalykus apims? Jei apims humanitarinį ugdymą, ar tai reiškia, kad bus įtraukti -dorinis ugdymas, istorija, filosofija, meninis ugdymas? O kur atsidurs geografija? Ar apsieisime be grafų: Socialinis bei humanitarinis ugdymas? Išoriniame diagramos rate kur surašyti pagrindiniai raštingumai stokojama aiškios grafos, kurioje sutilptų humanitarinis ir socialinis ugdymas. Kur yra vieta doriniam ugdymui, istorijai, geografijai ir filosofijai? Ugdymo gairių autoriai , matyt, tikėjosi aprėpti šias raštinguimo dalis pakeisdami ‘kultūrinio raštingumo’ samprata. Tačiau kultūrinis raštingumas, kurį nuolatos akcentavo daktarė Meilė Lukšienė, priskirtinas veikiau transversaliems gebėjimams, nes jis turi pereiti per visus dėstomus dalykus .Todėl ši problema yra diskusinė. Jei gairių autoriai nori palikti kultūrinį raštingumą, juo pakeisti buvusį humanitarinį socialinį ugdymą, būtina pagrįsti, kokie dalykai jį dengs. P.11 vėl iš naujo surašyti raštingumai ir gebėjimai vienas po kito. Bet jau kultūrinis raštingumas neminimas. Nėra ir meninio ugdymo, nei humanitarinio ugdymo. Surašyti raštingumai ir gebėjimai sudaro padrikumo įspūdį.
Dar kartą siūlome: Mums nebūtina kopijuoti latvių, tačiau siūloma pasiremti jų struktūravimo pasiekimais.
III. Siūlome įvesti trasnversalumo ir multimodalumo sąvokas. Pagrindimas 4 skyriuje
Lina Strumskienė Marijampolės Sūduvos gimnazija. 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. Atnaujinimo uždaviniai 3.3. Pertvarkos uždaviniai • Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę formuojant mokyklos ir kiekvieno mokinio poreikius atitinkantį ugdymo turinį. klasėje 30 mokinių… 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA personalizuojant […]
Vilija Targamadzė Vilniaus universitetas 1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS 2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS 3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI 3.1. Situacijos analizė 3.2. Atnaujinimo uždaviniai 3.3. Pertvarkos uždaviniai 4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA 4.1. Ugdymo sritys ir dalykai 4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas 5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir […]