Dr. Laima Galkutė (VDU Edukologijos instituto mokslo darbuotoja)

Dr. Laima Galkutė
VDU Edukologijos instituto mokslo darbuotoja

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS
Būtina patikslinti gairių objektą ir toliau į jį orientuotis tiek esamos būklės analizėje, tiek rekomendacijose.
Neaišku, kas yra gairių objektas:
1) sprendžiant pagal 2 psl. suformuluotą tikslą („kurti sąlygas mokinių vertybinių nuostatų stiprinimui, XXI amžiaus kompetencijų ugdymuisi“), gairių objektas būtų visa bendrojo ugdymo strategija, t.y, ugdymo turinys, mokytojų kvalifikacija, mokyklų valdymas ir pan.;
2) sprendžiant pagal skyriaus „Situacijos analizė ir atnaujinimo uždaviniai“ aprėptį – visos mokyklos kaita;
3) sprendžiant pagal realius pasiūlymus, pateiktus skyriuje „Bendrųjų programų sandara“ – ugdymo turinio aprašas.

Prisiminkime, kaip Švietimo įstatymo 4 str. apibrėžtas ugdymo turinys: „Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.”

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS
Dokumente būtina pagrįsti:
1) Kuo remdamiesi gairių autoriai parinko ugdytinas kompetencijas ir raštingumus?
2) Kokia analizė, kokie motyvai (t.y. kokie „nacionaliniai šalies prioritetai, socialinis, kultūrinis ir ekonominis kontekstas ir ugdymo tradicijos“) lėmė tokį gairių autorių pasirinkimą?
Šiame skyriuje pateiktos tarptautinių dokumentų (parengtų EK, EBPO, Pasaulio ekonomikos forumo, UNESCO) ištraukos, kuriose įvardinti aktualių kompetencijų rinkiniai – deja, be analizės. Todėl skyriaus pabaigoje pateikta išvada netikėta, atsieta nuo pateiktų dokumentų citatų: „Kiekviena šalis kuria savo nacionalinį kompetencijų modelį, kuriuo apibūdinami siektini ugdymo rezultatai. Kompetencijų modelio turinį apsprendžia nacionaliniai šalies prioritetai, socialinis, kultūrinis ir ekonominis kontekstas ir ugdymo tradicijos.“ Priminsiu, kad buvo cituoti tarptautiniai, bet ne nacionaliniai dokumentai. O pačioje skyriaus pabaigoje – apibendrinimas:„Išanalizavus (!) užsienio šalių ugdymo siekius ir Lietuvos švietimo patirtį, siūloma…“. O kur toji analizė?

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė
Suderinti situacijos analizės, pertvarkos uždavinių ir programų sandaros rekomendacijų aprėptį ir logiką.
Situacijos analizės išvados (pajuodintas tekstas) tiesiogiai nesusijusios su šiame skyriuje suformuluotais „pertvarkos uždaviniais“ ir skyriuje „Bendrųjų programų sandara“ pateiktomis rekomendacijomis.

3.2. Atnaujinimo uždaviniai
Suformuluoti bendrųjų programų atnaujinimo uždavinius, susiejant juos su 2 psl. suformuluotu atnaujinimo tikslu.
Skyriuje suformuluoti „pertvarkos uždaviniai“ (žr.3.3), bet ne atnaujinimo uždaviniai (pastarųjų apkritai nėra).

3.3. Pertvarkos uždaviniai
Būtinas paaiškinimas, kaip bus elgiamasi su pertvarkos uždaviniais, nepatekusiais į „Bendrųjų programų sandaros“ skyrių.
Šiame skyriuje suformuluota 14 „pertvarkos uždavinių“, tačiau toliau gairėse aptariama bendrųjų ugdymo programų sandara realiai atiliepia tik 4 (iš 14) uždavinius:
„Apibrėžti mokinių mokymo(si) rezultatus kaip bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą“.
„Patikslinti ir užtikrinti mokymo turinio dermę tarp ugdymo sričių, dalykų ir klasių“.
„Stiprinti tarpdalykinius ryšius ir teorijos bei praktikos sąsajas su realiu gyvenimu“.
„Atsisakyti neesminio ir nebeaktualaus turinio, sudarant sąlygas gilesniam išmokimui“.

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA
Pagrįsti ugdomų bendrųju kompetencijų, dalykinių kompetencijų ir raštingumų santykį (tai svarbu 1 schemos supratimui); pateikti raštingumo sąvokos apibrėžimą.

Pagrįsti „Bendrųjų programų ir jas lydinčios medžiagos rengimo principų“ pasirinkimą, atskleisti jų sąsajas su atnaujinimo tikslu ir uždaviniais bei pasirinktu ugdomų kompetencijų rinkiniu.
Tekste neapibrėžta raštingumo sąvoka – tai būtina padaryti, nes skirtingi tarptautiniai dokumentai ją apibrėžia skirtingai, o LR dokumentuose nėra.
Pavyzdžiui, ES Tarybos rekomendacijoje (2018-05-22), kuri galioja ir Lietuvai jis apibrėžiamas taip: „Raštingumas – tai gebėjimas nustatyti, suprasti, reikšti, kurti ir aiškinti sąvokas, jausmus, faktus ir nuomones tiek žodine, tiek rašto forma, naudojantis įvairių dalykų ir kontekstų vaizdo, garso ir skaitmenine medžiaga“.
Nesant raštingumo apibrėžimo, kyla klausimų ir dėl ugdymo rezultatų: 8 psl. randame pertvarkos uždavinį „Apibrėžti mokinių mokymo(si) rezultatus kaip bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą“, o 11 psl. jau skaitome: „Ugdymo rezultatams aprašyti siūloma kompetencijas ir raštingumus“.

Gairėses cituojami „Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše“ įvardinti bendrojo ugdymo principai, tačiau toliau pateikiami ir kiti Bendrųjų programų rengimo principai ir jų įgyvendinimo principai perkelti iš EBPO dokumento. Koks jų tarpusavio ryšys? Ar bendrasis ugdymas ir bendrųjų programų įgyvendinimas neturėtų būtu grindžiami tais pačiais principais?

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas
Būtina paaiškinti 4 pasiekimų lygių sąsajas su 10 balų vertinimo sistema.

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita