Daugiau nei du trečdaliai mokytojų Europos Sąjungoje IKT (informacinių ir komunikacinių technologijų) taikymo ugdymui tema domisi laisvu metu ir dauguma jų teigiamai vertina IKT panaudojimo pamokose poveikį mokiniams – tokias įžvalgas pateikė 2013 metais Europos Komisijos užsakytas tyrimas. Praėjus beveik penkeriems metams, vienas didžiausių European SchoolNet vykdytų tarptautinių tyrimų patvirtino, jog mokytojai tiki technologijų nauda ugdymo procesui. Tas pats tyrimas atskleidė, kad mokytojai gerai vertina savo technologijomis grįsto mokymo kompetencijos lygį. Technologijos dažnai taikomos mokant STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) dalykų, jos taip pat populiarios mokant kalbų.

Atrodytų, technologijos subūrė nemenką gerbėjų švietimo bendruomenėje būrį. Tačiau ką mes žinome ir kokius turime surinkę įrodymus apie technologijų taikymo ugdymo procese efektyvumą? Kaip nepasiduoti madai ir technologiją pasirinkti išmintingai? Kalbiname Nicky Hockley – technologijų taikymo ugdymo procese ekspertę iš Ispanijos, kuri šia tema veda mokymus mokytojams visame pasaulyje, rašo knygas ir straipsnius.

Esate pristatoma kaip technologijų taikymo ugdymo procese ekspertė, parašėte keletą apdovanojimus pelniusių knygų apie technologijų taikymą mokant kalbų. Jums yra tekę susipažinti su nemažai šioje srityje atliktų tyrimų. Kokios tendencijos ryškėja?

Mokant anglų kalbos, technologijos yra taikomos jau kurį laiką. Ko gero, vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių yra interaktyviosios lentos. Daugelyje šalių politikai išleido didžiulius pinigus šiai brangiai įrangai, tačiau tuo metu nebuvo atlikta jokių tyrimų, kurie atskleistų ryšį tarp interaktyviųjų lentų naudojimo ir geresnių mokinių pasiekimų. Taigi, buvo pastebima tendencija, kad politikai ir mokytojai pasidavė technologijų blizgesiui, neįvertinę, ar tikrai ši įranga padeda mokyti(s).

Manau, kad dabar formuojasi tendencija atsargiau integruoti technologijas į ugdymo procesą, atsiranda bendras sąmoningumas, kad, prieš leidžiant pinigus brangioms technologijoms, reikia laikytis įrodymais grįsto požiūrio. Ir tai yra geros naujienos!

Vis netyla diskusijos, kokiu mastu technologijos turėtų būti taikomos pamokose, ar išvis jos reikalingos. Visi turi savo nuomonę šiuo klausimu. Pvz., Prancūzija nusprendė uždrausti mobiliuosius telefonus mokyklose. Ką rodo tyrimai?

Tikriausiai tai yra pats svarbiausias klausimas, kurį galima kelti, ir tai susiję su tuo, apie ką jau kalbėjau. Bet taip pat tai – milžiniškas klausimas (tiesą sakant, šį klausimą giliai analizavau vienoje savo naujesnių knygų „Dėmesys technologijų taikymui ugdyme“). Glaustas atsakymas būtų – priklauso nuo to, apie kokias technologijas kalbame. Pavyzdžiui, nėra jokių tyrimų apie interaktyviųjų lentų poveikį mokinių pasiekimams. Kita vertus, kelete atliktų tyrimų buvo nustatyta, jog tam tikros technologijos gali didinti mokinių motyvaciją (tarkime, mobiliųjų telefonų ar socialinių tinklų panaudojimas), skatinti anglų kalbos vartojimą už klasės ribų, kurti tvirtesnius ryšius tarp klasės draugų. Tačiau, kalbant bendrai, galutinių įrodymų dar nėra. Taip pat labai sunku atrasti priežastinį ryšį tarp konkrečios technologijos ir gerėjančių mokinių pasiekimų, nes yra daugybė skirtingų veiksnių, lemiančių kalbos mokymąsi.

Vis dėlto yra daug žadančių tyrimų tokiose srityse kaip tam tikrų ugdymo technologijų mokiniams sukuriamos sąlyčio su kita kalba sąlygos. Akivaizdu, kad vaikams daugiau laiko susiduriant su kita kalba jie ją išmoksta geriau, o kai kurios technologijos gali skatinti sąlytį su užsienio kalba ne klasės aplinkoje.

Be gilinimosi į atliktus tyrimus, taip pat analizavote ir mokytojų patirtį taikant technologijas klasėse. Ar galėtumėte išskirti efektyviausias strategijas, padedančias kalbų mokytojui tikslingai išsirinkti ir taikyti technologijas?

Pirmiausia mokytojai turi suprasti, jog svarbu turėti žinių apie šiuo metu egzistuojančias technologijas ir suvokti, kaip jas gali panaudoti, kad mokiniams padėtų mokytis kitos kalbos. Mokytojai, kurie galbūt mažiau pasitiki savo gebėjimais panaudoti technologijas, turėtų pradėti nuo mažų žingsnelių, imtis naudoti tas technologijas, su kuriomis yra gerai susipažinę ir kurias kasdien naudoja patys, – pavyzdžiui, elektroninis paštas arba mobilusis telefonas, arba, jei mokytojas nuolat naudojasi socialiniais tinklais, gali juos panaudoti dirbdamas su savo mokiniais. Taip pat nebloga idėja tokiems mokytojams būtų susiburti su kolegomis, kurie išbando naujus dalykus pirmą kartą.

Mokytojai visada gali kreiptis pagalbos į savo mokyklos kolegas arba platesnę mokytojų bendruomenę – pavyzdžiui, yra įvairių internetinių grupių, prie kurių jie gali prisijungti. Neblogos vietos pradėti galėtų būtiIATEFL specialioji interesų grupė technologijų taikymui ugdyme ir mokytojų grupė „Webheads in Action“.

Šiuo metu vis daugiau kalbama apie įtraukųjį ugdymą, nes klasėse daugėja specialiųjų mokymo(si) poreikių turinčių mokinių. Jums yra tekę domėtis technologijų pritaikymu šiems mokiniams mokantis antrosios kalbos. Kokias svarbiausias įžvalgas išskirtumėte?

Tyrimai rodo, kad pagalbinės technologijos (t. y. technologijos, kurios padeda žmonėms su negalia) gali iš tikrųjų padėti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams efektyviau mokytis įvairių dalykų, įskaitant ir kalbas. Pavyzdžiui, mokiniai su disleksija susiduria su skaitymo ir rašymo problemomis, tačiau dabar yra tekstą į kalbą išverčiančių programėlių, kurios gali padėti šiems mokiniams parašytus žodžius paversti į kalbą. Yra ir programėlių, kurios atlieka atvirkštinę funkciją – kalbą paverčia tekstu. Įvairių specialiųjų mokymo(si) poreikių turintiems mokiniams gali būti patraukli multimedija.

Daugiau apie specialiųjų mokymo(si) poreikių turinčius mokinius ir pagalbines technologijas jiems kviečiu pasiskaityti nemokamai prieinamą straipsnį šia tema.

Gal dar yra koks nors svarbus aspektas, į kurį norėtumėte atkreipti mokytojų dėmesį?

Su technologijomis pradėjau dirbti prieš 20 metų, kai tapau vienos pirmųjų nuotolinių magistro laipsnį suteikiančių programų „Anglų kalbos kaip užsienio kalbos mokymas“ akademine direktore. Tuomet buvau gryniausia technofobė. Bet technologijas įvaldžiau dėstydama nuotoliniuose mokymuose. Kuo daugiau išmokau, tuo labiau augo mano pasitikėjimas savimi. Iki tol nebuvau dalyvavusi mokymuose apie technologijų taikymą ugdymo procese, visada mokiausi pati bandydama ir daug kartų klysdama! Visada manau – jei tai galiu padaryti aš, gali kiekvienas. Esmė yra pradėti po truputį, įmerkiant pirštų galiukus į technologijų taikymo ugdymo procese vandenyną. Ir, kol susivoksite, kas vyksta, suprasite, kad jau pradėjote plaukti!

Ačiū už atsakymus!
—-
Nicky Hockly – konsultacinės firmos „The Consultants-E“ pedagogikos direktorė. Ji anglų kalbos mokymo srityje dirba nuo 1987 metų, yra tarptautinė kviestinė lektorė, veda užsiėmimus ir mokymus mokytojams visame pasaulyje. Nicky rašo mokytojams apie technologijas žurnalo „Anglų kalbos mokymo profesionalas“ skiltyje, taip pat „Anglų kalbos mokymo žurnale“. Lektorė yra parašiusi keletą apdovanojimus pelniusių metodologijos knygų apie naujųjų technologijų taikymą mokant kalbų. Naujausios jos knygos: „Dėmesys technologijų taikymui ugdyme“ (2016, „Oxford University Press“) ir „Technologijų ETpedija“ (2017, „Pavilion Publishing“). Nicky tyrimų sritys apima mišrųjį ir nuotolinį mokymąsi, taip pat – technologijų taikymą mokant anglų kalbos. Nicky gyvena Barselonoje, Ispanijoje. Iš technofobės ji virto technofile.