Esu nusivylusi projektu, bandančiu apibrėžti gaires naujoms bendrosioms programoms. Kaip ir pripažįstama dokumente, nėra atlikta pakankamai tyrimų, kuriais būtų galima pagrįsti kaitą ar jos poreikį. Taip pat nediskutuota nei su mokslo, nei su praktikų bendruomenėmis, kokia ugdymo filosofija turėtų remtis naujoji koncepcija. Ar tai programa besimokančiajam, ar tai programa visuomenei ir/ar valstybei, ar tai programa darbo rinkai? Sprendžiant iš šio dokumento, labiausiai kyšoja ekonomizmo ausys. Kur Lietuvos programos išskirtinumas, kultūriniais, socialiniais ir vertybiniais akcentais padėsiantis mokyklai rengti Lietuvos piliečius, save tapatinančiais su šiuo kraštu? Tarptautiniu mastu taip pat matome pastangas atsižvelgti ir į savo vietovės ypatumus (angl. place-based curriculum).
Žodis „kultūra“ atsiranda tik raštingumo gebėjimų kontekste (1 pav.). Kiti „raštingumai“, kaip antai kalbinis, sveikatos, gamtamokslinis, skaitmeninis ir kt. yra ganėtinai siauros apimties, o kultūra yra plačios aprėpties sfera, kurioje gali tilpti (arba netilpti) kas tik norima–nuo archeologijos iki istorijos. Svarstau, kaip menų pedagogė: visgi egzistuoja šokio kalba, muzikos kalba, dailės kalba, tad menai privalo būti įvardijami, kaip atskira raštingumo grupė, jeigu jau nutarta eiti tuo keliu. Esu tikra, kad ir kitų, po kultūra pakištų disciplinų atstovai kratosi to pernelyg didelio „skėčio“.
Taip pat neramina gairių teiginys, kad programos turėtų būti grindžiamos vidine akademinės disciplinos logika (p. 10) Tai antipedagogiškas teiginys. Į dalyko logiką orientuotos programos tarptautiniu mastu laikomos atgyvenusiomis. Pasaulinė tendencija: programomis atitolinti ugdymą nuo dalyko, kaip savitikslio. Visai kiti dalykai turėtų būti programų kelrodė žvaigždė.
Šios gairės parengtos per anksti. Galima sukurti nuostabiausias gaires, bet kol nebus radikaliai sprendžiami finansavimo, mokslinio pagrindimo, pedagogų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo, socialinės atskirties ir kt. klausimai, tol šios (ar kitos) gairės bus neveiksmingos. Dabartinis bandymas tokius klausimus inkorporuoti į gaires paverčia dokumentą idėjų kratiniu. Reikalingos solidesnės bendrųjų programų atnaujinimo gairės nei siūlomos šiame projekte. O kad tai įvyktų, ŠMSM privalo užsakyti ir finansuoti tyrimus, kad naujos programos būtų grįstos Lietuvos specifiką atspindinčiu mokslu.