Giedrė Volungevičienė (Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija)

Giedrė Volungevičienė
Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazija
Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijos metodinė taryba

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS
Pritariame Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse išsakytai būtinybei peržiūrėti ugdymo turinį atsižvelgiant į jam keliamus naujus reikalavimus XXI amžiuje.

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai
1. Mokykla, įgyvendindama bendrąsias programas, konkretizuos jas, atsižvelgdama į savo bendruomenės poreikius ir savivaldybės galimybes.
1. Nepakankamai užtikrintos tinkamos mokymosi sąlygos ir lygios galimybės bendrojo
ugdymo sistemoje.

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai
1. Atsisakyti integruojamųjų programų, pavyzdžiui „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos“, „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos“ ir kitų. Būtų vertingiau, jei mokiniai išklausytų specialisto paskaitas.
2.Sukurti tinkamus vadovėlius ir kitas mokymosi priemones, sutampančias su atnaujintomis Bendrosiomis programomis.
3. Gamtamokslinis ugdymas – fiziką, chemiją ir biologiją 7-9 klasėse dėstyti atskirai, o ne kaip vieną integruotą gamtos mokslų kursą.
4. Sudarant bendrąsias programas, atsižvelgti, kad temos, kurios nagrinėjamos keliuose dalykuose (pvz.: istorija, literatūra, meno istorija), būtų įtrauktos į tuos pačius mokymosi metus.
5. sugretinti atskirų mokomųjų dalykų dėstomas temas tose pačiose klasėse
6. socialinė-pilietinė veikla.
1. Integruojamųjų programų temos nėra nagrinėjamos giliai, dažniausiai paliečiamos tiek, kiek reikalauja atitinkamo dalyko mokymasis.
2. Reikia labai daug laiko tinkamai atsirinkti vadovėlių ir medžiagos gausybėje.
3. Dalykų integravimas nepagerins mokinių gamtamokslinio raštingumo, sunku bus mokytis į „gylį“, taigi gamtamokslinis raštingumas nepagerės.
4. Būtų gilesnis mokymasis, į tą patį dalyką būtų galima pažvelgti įvairiais aspektais, paprasčiau ir tikslingiau daryti integruotas pamokas.
5. pvz.: 6 kl. Tema: Mastelis. Geografijos ir matematikos pamokose eiti tuo pačiu metu, o ne geografijoje rudenį, o matematikoj tik pavasarį.
6. Svarbu, jog valstybiniu lygmeniu būtų sukurta socialinės pilietinės veiklos sistema. Jog vaikai būtų priimami į įstaigas ir t.t. Svoris valandų didelis, o sistemos nėra, kiekviena mokykla turi pati išgalvoti, kaip tas valandas sukurti.

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas
Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama: „Organizuoti kiekvieno mokinio poreikius atitinkantį ugdymo turinį, nuolat stebėti mokinių daromą pažangą, pasiekimus ir įvertinti mokinį už pamokoje atliktą darbą“.
Būtina mokytojo-padėjėjo pagalba norint nuolat stebėti mokinių daromą pažangą ir organizuoti kiekvieno mokinio poreikius atitinkantį ugdymo turinį.
Pamokoje dirbantis vienas mokytojas nepajėgus teikti kryptingą ir profesionalią pagalbą gerinant mokymosi sunkumus patiriančių mokinių mokymąsi, stebėti mokinių pažangą ir pasiekimus bei vertinti tuo pačiu metu.

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia
Nepritariame ankstesnei privalomo ugdymo pradžiai (1 klasė nuo 6 metų)
Ne visi 6 metų mokiniai yra pajėgūs mokytis 1-oje klasėje. Reikia atsižvelgti į mokinio individualią brandą. Šiam pakeitimui pritartume su išlyga, kad turėtų būti atliktas vaiko pasirengimo mokyklai tyrimas.

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas
Nepritariame 5 metų pradiniam ugdymui.
Tenkina 4 metų pradinis ugdymas. Ilginimui nėra pasiruošta, viskas vėl bus mokytojo atsakomybė.
Mokiniai, lankantys priešmokyklinio ugdymo klasę, yra parengiami sėkmingam mokymuisi 1-oje klasėje.

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas
Pradiniam ugdymui – 4 metai,
Pagrindiniam ugdymui -4 metai
Viduriniam ugdymui -4 metai
Šis modelis jau iš dalies egzistuoja, nes 9 kl. yra laikoma 1-a gimnazijos klase ir tai būtų natūralus ugdymo pakopų paskirstymas. Be to, vidurinis ugdymas turėtų būti ilgesnis, kadangi neužtenka tik kartoti kursą, reikia išmokti naujų dalykų, sustiprinti turimas kompetencijas arba įgyti naujų, be to dar ir pasiruošti egzaminams.

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)
1. Gamtamoksliniam ugdymui

2. Kalbiniam ugdymui

3. Emocinio intelekto ugdymui

Sustiprės teorinės ir praktinės sąsajos, nes būtų atliekama daugiau tyrimų ir bandymų.
Tobulės mokinių raštingumas, viešosios kalbos įgūdžiai, bendravimo kompetencijos.
Mažės rizikingo elgesio, gerės mokymosi pasiekimai, stiprės teigiamos mokinių nuostatos mokyklos atžvilgiu.

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)
1.Sudarant bendrąsias programas užtikrinti mokinio ugdymo dermę tarp mokymosi sričių, dalykų ir klasių.
2. Peržiūrint Bendrąsias programas suderinti dalykų temas, kad būtų galima integruoti pvz. Meninio ugdymo dalykus, istoriją, literatūrą pagal istorinius laikotarpius.
1. Paprasčiau ir tikslingiau bus organizuojamos pamokos. Į tą patį dalyką bus galima pažvelgti įvairiais aspektais, mokiniai geriau įsisavins medžiagą.
2. 1. Vyktų mokymas (-is) į ,,gylį“.

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas
1. Viduriniame ugdyme siūlome egzaminus pasirinkti pradėjus mokytis (t.y. 11 ar III gimnazinėje klasėje) ir juos mokytis A lygiu. Kitus dalykus mokytis , B lygiu.

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas
Sunkiai įgyvendinama
Mažesnės mokyklos susiduria su specialistų trūkumu.

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita
Bendrųjų programų atnaujinimo projekte turėtų būti daugiau konkretumo, aiškumo, mažiau skambių, abstrakčių frazių.
Būtų galima teikti daugiau praktinių pasiūlymų, įgyvendinti naudingesnius, ugdymo kokybę gerinančius susitarimus.