Gairių įžangoje daug kalbama apie besikeičiančius XXI a. poreikius, tačiau iš to visiškai neaišku, ar šiuo metu tie labai bendro pobūdžio išvardinti poreikiai yra netenkinami ir jei taip, kodėl? Iš įžangos susidaro įspūdis, kad šiuo metu nėra jokių programų, o visas darbas pradedamas nuo nulio. Tačiau, kaip matosi toliau tekste, programos buvo atnaujintos ir 2008, ir 2011 m., tačiau kodėl jos netenkina XXI a. poreikių? Pamatiniai poreikiai juk iš esmės nepasikeitė?

Reiktų aiškiau atskleisti, kaip buvo sukurta 1 pav. atvaizduota schema.
Iš pateiktos informacijos neaišku, kodėl būtent tokia schema siūloma. Prieš tai cituajama daugelis tarptautinių organizacijų strateginių dokumentų, tačiau kaip jie galiausiai sueina į Lietuvai siūlomą schemą, lieka neaišku.

Taip pat siūlyčiau visur keisti finansinio raštingumo kompetenciją į verslumo kompetenciją, kadangi finansinis raštingumas yra siauresnė sąvoka ir viena iš verslumo kompetencijos sudedamųjų dalių. Paprastai suprantama, kad finansinis raštingumas – tai įgūdžių, reikalingų tinkamai suprasti ir aiškinti finansinei informacijai ir ja remiantis priimti teisingus finansinius sprendimus, visuma. Šiuo atveju, tai tik vienas iš įgūdžių reikalingų verslumo kompetencijai, kuri suprantama kaip galimybių ir idėjų pavertimas veiksmais sukuriant vertę kitiems. Tai apima ir resursų, įskaitant finansinius, valdymą.

Kaip viena esminių pertvarką inspiravusių problemų įvardinamas faktai, jog daug mokinių pasiekia žemą mokymosi pasiekimų lygmenį, taip pat didelis mokymosi pasiekimų netolygumas bendrojo ugdymo sistemoje. Tačiau šioje ir daugelyje kitų vietų kyla klausimas – ar šios problemos yra mokymo programų turinio, ar mokymo proceso organizavimo pasekmė? Ar atnaujinus programas automatiškai pagerės jų dėstymo lygis? Neaišku, kaip atnaujintos programos padės nepakankamos kompetencijos mokytojams arba nesant reikiamos mokymo infrastruktūros pasiekti geresnių mokinių rezultatų.

Minima, kad viena iš problemų yra perkrautos mokymo turiniu ir nepakankamai tarpusavyje suderintos ugdymo programos. Neaišku, kas su kuo nesuderinta?

Europos Komisijos rekomendacijose nurodyta, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų turėti praktinę verslumo patirtį prieš baigiant mokyklą. Taip pat tyrimai rodo, kad minimalus praktinės patirties lygis siekiant įgyti verslumo kompetenciją yra 100 valandų. Tačiau Lietuvoje Ekonomikos ir verslumo programos, kaip savarankiško dalyko mokykloje mokoma tik 9 ir (arba) 10 klasėje, Per visus dvylika metų mokiniai turi tik apie 30 pamokų apie ekonomiką bei verslumą. Toks mažas ekonomikos pamokų skaičius lemia, jog mokytojai tiesiog negali būti tik šio dalyko mokytojais ir ekonomika tampa šalutiniu dalyku geografijos ar istorijos mokytojams.

Gairėse teisingai kalbama apie praktinio mokymosi ir projektinės veiklos poreikį ir labai svarbu, jog tai galiausiai atsispindėtų atnaujintose mokymo programose. Tik taip gali būti išvystoma verslumo kompetencija, priklausanti visoms gyvenimo sritims. Nes verslumas – tai ne tik įmonių steigimas ar darbo vietų kūrimas. Tai kūrybiškumas, komandinis darbas, disciplina, atkaklumas, idėjų pavertimas verte. Šie įgūdžiai leidžia piliečiams ugdytis kaip asmenybėms, aktyviai prisidėti prie visuomenės socialinio vystymosi, sėkmingai patekti į darbo rinką arba susikurti darbo vietą sau, taip pat pradėti verslą ar kurti organizacijas, turinčias kultūrinę, socialinę ar komercinę paskirtį.