1) Dėl inovacinių gebėjimų ugdymo svarbos.
Akivaizdu, kad ugdymo turinys turi atliepti šalies ateities pažangos iššūkiams. Valstybės pažangos strategijoje “Lietuva 2030” yra įžvelgta, kad Lietuva 2030 metais, tarp kitų svarbių ir gražių pasiekimų, bus ekonomiškai gana stipri – savo BVP verte, tenkančia vienam gyventojui, Lietuva priklausys ES šalių pirmajam dešimtukui. Tai yra realu, jei mes savo jaunąją kartą ugdysime taip, kad mūsų inžinieriai, mokytojai, vadybininkai, darbininkai ir t.t. 2030 metais sugebės dirbti 2,5 karto efektyviau už savo dabartinius kolegas – būtent tiek kartų mūsų vidutinis darbo našumas, išreikštas eurais, dabar atsilieka nuo ES vidurkio. Ar tai įvyks 2030 metais – laikas parodys, tačiau akivaizdu, kad sistemingas inovacinių gebėjimų ugdymas turi tapti vienu iš BP atnaujinimo strateginių prioritetų. Kandidatų į būsimuosius inovatorius paieška bei jų kryptingas ugdymas turi įtraukti visus šalies mokinius ir prasidėti nuo ankstesnio amžiaus – būtent tokie ugdymo principai, realizuoti sportininkų ir menininkų ugdymo sistemose, leidžia Lietuvoje išauginti pasaulinio lygio sporto ar meno profesionalus.
2) Dėl kompetencijų ir jų integravimo.
Nūdienos inovacijų gebėjimai remiasi trimis kompetencijų „banginiais“: kūrybingumu, šiuolaikinių technologijų įvaldymu (technologiniu raštingumu) ir verslumu, kurios, suprantama, inovatoriaus asmenyje turėtų būti pagrįstos socialiniais gebėjimais ir pozityviomis vertybinėmis nuostatomis. Bendrojo ugdymo programa turi suteikti savo dalyko kertines žinias, tačiau mokymo(si) procese šios žinios turi būti susietos su praktiniu kūrybišku pritaikymu XXI amžiaus aplinkos kontekste, tam integruojant visų STEAM dalykų – gamtos mokslų, matematikos, informatikos, inžinerijos, dizaino, ekonomikos, vadybos – žinias ir principus. Mūsų nuomone, geriausias kelias čia būtų realiai skatinti mokinių integruotus projektinius darbus, apimančius gamtos mokslus, technologijas, informatiką, ekonomiką ir verslumo ugdymą ir nukreiptus į mus supančios aplinkos problematiką. Akivaizdu, kad projektiniame darbe negali būti griežtos skiriamosios ribos tarp atskirų formaliojo ugdymo mokomųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo. Pavyzdžiui, kuriam mokomajam dalykui priskirtina skaitmeninė inžinerija ir dabar pradėtos mokyklose kurti jos laboratorijos (FabLab) – technologijoms, informatikai, o gal fizikai ar dizainui? Matyt, visiems…
3) Dėl BP atnaujinimo aprėpties ir naujų ugdymo galimybių.
BP atnaujinimas turi būti ne tik nukreiptas į ateities poreikius, bet ir pagrįstas realiomis įgyvendinimo priemonėmis, adekvačiomis valstybės turimoms galimybėms. Nėra realu kiekvieną mokyklą “aprūpinti” mokytojais, išmanančiais įvairias inovatyvias technologijas ar inovacijų kūrimą, kaip ir aprūpinti FabLab laboratorijomis. STEAM centrai ateityje padės spręsti šią problemą, tačiau jau dabar yra galimybė sumažinti regioninių mokyklų atskirties problemą – pvz., VGTU nuotolinio ugdymo platforma “Ateities inžinerija” (http://ateitin.vgtu.lt) suteikia prieigą prie mokomosios medžiagos, šiuolaikinių IT įrankių bei nuotolinių konsultacijų ir leidžia mokiniams, vadovaujamiems savo mokytojų, atlikti integruotus projektinius ar brandos darbus. Daugiau informacijos apie “Ateities inžinerijos” veiklą ir jos nuotolinio ugdymo galimybes galima rasti čia: http://www.svietimonaujienos.lt/ateities-inzinerija-naujos-inovatoriu-ugdymo-galimybes/ , o jos dviejų metų veikla įrodė nuotolinio ugdymo, kaip papildančio kitas ugdymo formas, privalumus Lietuvos sąlygomis. Čia jų nekartosime, tik pabrėšime, kad, mūsų įsitikinimu, BP turinio atnaujinimas turi būti grindžiamas realiomis priemonėmis ir ištekliais pokyčių įgyvendinimui, todėl yra tikslinga aprėpti ir nuotolinio ugdymo formas.