Ignalinos r. Vidiškių gimnazija | |
Ignalinos r. Vidiškių gimnazija | |
Ignalinos r. Vidiškių gimnazija | |
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
6. Kita |
|
1. Dalykinis turinys labai platus, mokomasi paviršutiniškai – temos „prabėgamos“. Reikia sumažinti programų apimtis, atsisakyti neesminio ir neaktualaus turinio sudarant sąlygas gilesniam išmokimui. Suderinti dalykų programas tarpusavyje (tarpdalykinei integracijai).
2. Miesto ir kaimo mokyklų galimybės organizuoti ugdymą netradicinėse erdvėse labai skirtingos. Miestų mokyklos gali mokyti vaikus muziejuose, planetariumuose, teatruose, universitetų laboratorijose, kaimo mokyklos tokios galimybių įvairovės neturi. 3. Abejojam, ar struktūros pakeitimas pagerins mokinių mokymosi pasiekimus. Pirma, tai kainuos daug pinigų, antra, neaišku, kaip pasiskirstys pagrindinio ir vidurinio ugdymo turinys, ar ir vėl nebus kažkuri pakopa perkrauta. Bet kokiu atveju, pirmiausia turi būt susitarta, ar reikia keisti struktūrą, o tik tada kuriama programa. 4. Numatomos ugdyti kompetencijos pristatomos labai abstrakčiai, neaišku, kas po jomis slypi ir kaip jas reikės pamatuoti bei įvertinti. 5. Žadama parengti metodinės medžiagos, bet kyla klausimas, kada ir kiek jos bus, ar visiems mokomiesiems dalykam. 6. Į dalykų ugdymo turinį integruojama pernelyg daug įvairių papildomų programų: sveikatos ugdymo, rengimo šeimai ir lytiškumo, alkoholio, tabako ir kt. Integruojamąsias programas reikėtų ir integruoti į atnaujinamas bendrąsias programas. 7. Rimtų abejonių kelia ir giluminio mokymosi galimybė ir kokybė integruojant mokomuosius dalykus (pvz., gamtos mokslus). 8. Nepritariam pradinio ugdymo ankstinimui. Pagrindinis faktorius yra geografinis-socialinis kontekstas, kuriame yra mokykla ir jos mokiniai. Paankstintas pradinukų mokymas tiktų ne visiems vaikams. Gal būt mieste gyvenantiems, išprususiems vaikams tiktų pradėti mokyklą lankyti nuo 6 metų. Į kaimo mokyklas ateina pirmokai, pasižymintys dideliais kultūriniais, socialiniais skirtumais, mokiniai yra iš šeimų, patiriančių skurdą, žemas tėvų išsilavinimas. Kaimo vietovėse vaikai į mokyklą ateina socialiai, fiziškai ir psichologiškai nepasirengę. Visa tai sąlygoja daugelio mokinių netinkamą brandumą mokyklai. Mokymosi ankstinimas tik pasunkintų mokymąsi tokiems vaikams. Vaikui būtų per mažai laiko tinkamai subręsti mokyklai, apsunkintų jo mokymąsi, dar labiau didėtų atotrūkis tarp miesto ir kaimo vaikų pasiekimų. |
|