| Jolita Pakalnytė | |
| Utenos „Saulės“ gimnazija | |
| 30 mokytojų | |
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
Bendrųjų programų atnaujinimo gairės dar kartą priminė įvairių dokumentų, reglamentuojančių ugdymo organizavimą, keliamus tikslus, jų dermę. Tačiau visi suprantame, kad ir kaip gražiai ir humanistiškai, racionaliai tai skambėtų, mokytojai dažnai dirba senuoju tradiciniu metodu, kur svarbiausia užduotis – neatsilikti nuo savo programos. Ir tai tampa svarbiausia, o ne tai, kokias iš tikrųjų žinias iš įgūdžius mokiniai susiformavo, ar mokės jas taikyti realiose situacijose.
|
|
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
|
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
Dokumente primename tai, ką iš tiesų gerai žinome: „Daug mokinių pasiekia žemą mokymosi pasiekimų lygmenį. Didelis mokymosi pasiekimų netolygumas bendrojo ugdymo sistemoje“. Ar neturėtų būti numatomi konkretūs veiksmai, ką tokiu atveju turėtų daryti mokyklos?
Jei norima mokyti mokinius, atsižvelgiant į jų gabumus, turėtų būti akcentuojamas ir vadovėlių ar pratybų pritaikymas. |
nors dažnai argumentuojama, kad mokinių skaičius klasėje neįtakoja mokymosi rezultatų, visgi 30 mokinių klasėje, dalis iš kurių įvairių spec. poreikių, mokytojui tikrai nesuteikia galimybių pamokoje kiekvieną pastebėti, suteikti „čia ir dabar“ pagalbą.
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
|
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
6-8 klasėse turėtų būti labai didelis dėmesys paauglio mokymosi motyvacijai.
|
Kalbama apie tai, kad didelė dalis 4-8 klasių mokinių nemoka mokytis. Manytume, kad būtent šis amžiaus tarpsnis yra tas pagrindinis, kai mokiniai pasidalina į dvi grupes – „mokausi ir noriu mokytis“ bei tuos, kurie po truputį vis mažiau skiria dėmesio mokslams. Būtent pastaruosius, atėjusius į gimnazijines klases, ypatingai sunku sugrąžinti į besimokančiųjų gretas.
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
Skelbiami pertvarkos uždaviniai atrodo išties racionaliai. Juk senai kalbama apie dalykinį turinį, bet praktiškai beveik niekas nesikeitė, neatsižvelgiama į mokytojų nuomonę. (pvz. kam mokyklinėje matematikos programoje reikalingi vektoriai, trigonometrinės lygtys ir nelygybės, integralai. Juk tai puikiausiai galėtų būti perkeliama į aukštųjų mokyklų programą ir niekas dėl to nenukentėtų.)
|
|
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
|
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
1. Kaip teigiamą dalyką vertiname tai, jog bus susietas darbo klasėje vertinimas su stojimu į aukštąsias mokyklas.
2. Iš dokumento neaišku, kaip neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos bus susietos su kaupiamuoju vertinimu, ar pavyks išvengti piktnaudžiavimo. Tačiau pati idėja verta įgyvendinimo. |
|
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
|
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
|
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
|
|
6. Kita |
|
|
|
|
