Julija Bazevičienė | |
Vilniaus r. Buivydžių T. Konvickio gimnazija | |
Metodinė taryba | |
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
Bendrųjų programų pokyčiai turi būti teikiami lygiagrečiai su PUPP bei BE naujovėmis.
Geros mokyklos koncepcija daugiausiai kalba apie vaiko individualią pažangą ir orientuojasi į žinių išmokimą. |
Nauja veikla turėtų būti siūloma kartu su priemonėmis ir ištekliais.
Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Tačiau ministerija viešai paskelbė, kad atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia ugdymo įstaigos palaikoma kultūra, kiek mokinių gauna nemokamą maitinimą ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt.. Kodėl čia geros mokyklos koncepcijos reikalavimai nukreipti ne į vaiko individualias žinias? |
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
Informacinis raštingumas
Komunikacinis raštingumas |
Mokiniai šiais laikais pasižymi itin prastais komunikacijos įgūdžiais. Jie neetiškai bendrauja socialiniuose tinkluose. Nemoka klausytis, nemoka kalbėti apie save, nemoka trumpai ir aiškiai pateikti net ir gerai žinomos informacijos. Informacinio raštingumo reikalauja ne tik dabarties, bet ir ateities profesijos.
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
Atsisakyti namų darbų. Sumažinti ugdymo krūvį. Įvesti visos dienos mokyklą. Skirti daugiau valandų individualiam mokymui, konsultacijoms.
Kiekvienoje klasėje birželio mėnesį baigiantis mokslo metams kiekvienam mokiniui, neturinčiam skolų už atsiskaitymus, neturinčiam be pateisinamos priežasties praleistų pamokų, galima suteikti 1–2 dienų trukmės papildomų atostogų. Likusiesiems per šias dienas organizuojamos papildomos konsultacijos pagal kiekvieno poreikius. |
Geriau skirti vaikui papildomai pasidomėti tuo mokomuoju dalyku, pagilinti tam tikros srities žinias savarankiškai (jei jam nesiseka, ar ko nesupranta arba atvirkščiai), nes jei vaikui mokymasis svarbus, vaikas stropus – jis ruošia visus namų darbus. Jei vaikas nemotyvuotas, jis namų darbų tiesiog nedaro sakydamas, kad nesuprato, nežinojo kaip.
Tai skatintų mokinius už viską atsiskaityti laiku, nepraleisti be priežasties pamokų. |
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
Detalizuoti, sukonkretinti ir siaurinti ugdymo turinį.
Mokinių labiau motyvuojami, kai mokymesi naudojami metodai, įrankiai ir medžiaga atitinka realaus pasaulio situacijas: lengvai prieinami ir paprastai valdomi elektroninėje erdvėje ugdymo turinio (konkretaus dalyko, konkrečios pamokos, konkrečiai klasei) teorinė dalis, praktinės užduotys, diferencijuotos keliais lygiais, metodai, ištekliai. Vadovėlis turėtų būti tik vienas, suskaitmenintas, kuriuo visi galėtų naudotis priimtiniausiu būdu ir toks, kuriuo visi būtų patenkinti. Tuo turėtų pasirūpinti Švietimo ministerija. Už vadovėlių paruošimą, rekomenduojamą naudoti mokyklai, atsakomybę turi prisiimti Švietimo ministerija ir Egzaminų centras. |
Mokiniai nespėja nuodugniai išnagrinėti pateikto turinio ir giliai suvokti esmę. Geriau mažiau, bet kokybiškiau.
Z kartai įdomiau mokytis internetinėje erdvėje ir tai didintų mokymosi motyvaciją. Internete skelbiama mokymo(si) medžiaga bei kokybiški vadovėliai padėtų visiems sirgusiems ar negalintiems atvykti į pamokas mokiniams neatsilikti nuo klasės. Per didelė vadovėlių rinka. To paties dalyko tai pačiai klasei skirtų vadovėlių dabar yra labai daug, bet, kad visos reikiamos temos būtų viename ir atitiktų programą – nėra: dalis temų mokoma iš vieno, dalis – iš kito, o kai kurioms temoms mokytojai medžiagos ieško patys. Reikėtų tiksliai apibrėžti ko mokomasi naujai, kas kartojama. Vadovėlyje galėtų būti daug praktinių užduočių, pratybų medžiagos įtvirtinimui, tokiu būdu nereikėtų brangiai kainuojančių pratybų sąsiuvinių. Kiekvieno dalyko mokymo turinys turi būti prieinamas kiekvienam mokiniui internete. |
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
Orientuoti į individualią pažangą ir kokybinį vertinimą. Atsisakyti specialiųjų poreikių mokinių vertinimo.
Nepritariame pasiekimų vertinimui lygiais. |
Vertinime svarbus ne konkretus balas, bet žinių, gebėjimų, kompetencijų lygis, spragos ir stipriosios pusės. Individualios pažangos fiksavimas skatina asmeninį tobulėjimą bei mokymosi motyvaciją. SUP mokinius vertinti įskaitomis (kiekvienam vaikui nepaaiškinsi, kodėl specialiųjų poreikių turinčio mokinio pažymys aukštesnis).
Dešimtbalė sistema pakankamai aiški, suprantama ir motyvuojanti mokinius. |
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas
|
Viduriniam išsilavinimui galėtų būti skiriami 3 – 4 metai. Pagrindinio ugdymo pabaigoje (9 klasėje) neturėtų būti jokių egzaminų ar pasiekimų patikrinimų, kad gautų pažymėjimą, bet reikėtų laikyti stojamuosius egzaminus (matematika, lietuvių k. ir kt. – mokyklos nuožiūra) į vidurinį ugdymą. Neišlaikęs stojamojo egzamino, mokinys galėtų jį perlaikyti po metų, kartodamas reikiamo dalyko kursą.
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
Mokinys, pagal savo galimybes, ar norėdamas pagilinti pasirinktą pamoką (pvz., fiziką), laisvai galėtų dar pasirinkti 1 dalyką, pvz. : mechanika, ypač jei jis ruoštųsi mokytis to dalyko toliau.
|
Sudaromos geresnės sąlygos mokiniui tolesnėse studijose, renkantis savo karjeros galimybes
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
6. Kita |
|
|
|