1. Reikėtų tarpdiscipliniškai ir nuosekliai į programas įvesti žinias ir suvokimą apie Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. Būtina mokymą integruoti į įvairius dalykus pagal tematiką. Pavyzdžiui, apie bendrąją rinką ir prekybos politiką galima kalbėti per istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo, matematikos, ekonomikos ir užsienio kalbų pamokas.
2. Programose būtina sieti ES klausimus su nacionaliniu kontekstu. Pastebėta, kad apie ES mokoma per istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo pamokas, bet vadovėliuose pateikiama tik sausa faktinė informacija, o ES temos nėra siejamos su nacionaliniu kontekstu. Siūloma gretinti nacionalines ir europines temas, tai padėtų mokiniams geriau suvokti savo, kaip Lietuvos piliečių, vietą Europos Sąjungoje ir Lietuvos vaidmenį joje.
3. Pamokų turinyje atspindėti Lietuvai svarbias ES aktualijas. Tai padėtų padidinti mokinių ir mokytojų domėjimąsi ES aktualijomis, pagerintų gebėjimą susieti „Briuselyje” vykstančius procesus su jų kasdieniu gyvenimu.
4. Atnaujinti mokymo priemones ir metodiką. Moksleiviams pateikti informaciją inovatyviau ir įdomiau.
5. Įtraukti klausimus apie ES į egzaminų užduotis. Nepaisant to, kad klausimai apie ES formaliai yra įtraukti į bendrąsias programas, jie yra rečiau aptariami pamokų metu, dėl jų nebuvimo egzaminų užduotyse. Nacionaliniam egzaminų centrui rekomenduojama įtraukti su ES tematika susijusius klausimus. Taip pat rekomenduojama su ES susijusias temas įtraukti į baigiamųjų rašto darbų temas ir užsienio kalbų kalbėjimo įskaitas.
6. ES klausimų eksperto įtraukimas į programų atnaujinimą. Atnaujinant bendrojo lavinimo programų turinį, rekomenduojama į darbo grupes įtraukti vieną ES ekspertą (pvz. URM atstovą), kuris dalyvautų visame atnaujinimo procese.