Švietimo bendruomenėje pradėtos diskusijos dėl bendrojo ugdymo turinio atnaujinimo įgyja aiškius kontūrus. Pradedant bendrojo ugdymo programomis, per artimiausius metus numatyta pakeisti visą ugdymo turinį: metodus, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus, mokymo priemones. Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys pristatytos šiandien vykusiame forume „Ugdymo turinio kaita: užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“, kuriame dalyvavo apie šimtą šalies bendrojo ugdymo mokyklų, mokytojų asociacijų, universitetų bei švietimo politiką įgyvendinančių institucijų atstovų bei užsienio ekspertų.
„Per pastaruosius 10 metų į ugdymo turinio atnaujinimą investuota per 30 mln. Eur Europos Sąjungos ir biudžeto lėšų, bet per šį laikotarpį bendrojo ugdymo sistemos kokybė beveik nepakito. Pagal tarptautinio mokinių pasiekimų tyrimo PISA rezultatus, moksleivių pasiekimai yra žemiau EBPO šalių vidurkio. Kaskart problemas spręsti taip pat ir tikėtis kitokio rezultato nėra protinga, todėl turi būti veikiama pagal visiškai naujus principus, pritaikant pažangiausią Vakarų šalių praktiką“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Remdamasis kitų šalių patirtimi atnaujinant ugdymo turinį EBPO programos „Švietimas 2030. Mokymosi gairės“ ekspertas, Sidnėjaus universiteto daktaras Filas Lambertas (Phil Lambert) akcentavo, kad Lietuvoje bendrojo ugdymo programose daug dėmesio skiriama moksleivių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai bei atsakomybei ugdyti, bet yra kur pasitempti, skiriant deramą dėmesį vaikų kūrybiškumui, verslumui, finansiniam raštingumui, empatijai ugdyti.
„Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva per daug orientuota į žinojimo suteikimą, o ne į praktinį žinių panaudojimą, per menka tarpdisciplininių ryšių raiška“, – teigė ilgametę patirtį konsultuojant nacionalinį ugdymo turinį atnaujinančių šalių atstovus EBPO ekspertas. Filas Lambertas savo pranešime sveikino pasirinktą Lietuvos ugdymo atnaujinimo kryptį, kuri atspindi ir kitų šalių šiuo metu vykdomas pertvarkas.
Kaip sakė siūlymus dėl bendrojo ugdymo turinio kaitos pristatęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, šiais mokslo metais pradedamų atnaujinti programų apimtis mažės, jos bus konkretesnės, disciplinos stipriau susietos tarpusavyje. Mokinių ugdymas bus labiau individualizuojamas, mokyklos taps savarankiškesnės – joms bus leista pasirengti nuo 10 iki 30 proc. savo unikalaus ugdymo turinio, dabartinė mokinių vertinimo sistema keisis į kaupiamąjį balą, didesnį svorį įgaus ir neformaliuoju būdu įgytos mokinio kompetencijos. Mažės standartizuotų testų.
Bendrosios ugdymo programos bus skaitmeninės, patogios naudotis, susietos su el. ištekliais, užduočių banku. Kad būtų parankiau mokytojams, bus pateikti mokinių kompetencijų (kritinis mąstymas, socialiniai ir emociniai gebėjimai ir kt.) aprašai, aiškūs ir suprantami pasiekimų lygių aprašymai, atskleistos įvairių disciplinų integravimo galimybės.
Atnaujinant ugdymo turinį siekiama, kad ugdymas atlieptų kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, o mokinių pasiekimai tarptautiniame PISA tyrime pagerėtų bent 10 proc., kad trečdaliu sumažėtų atotrūkis tarp mokinių pasiekimų, mokiniai mokykloje įgytų šiuolaikinių kompetencijų, būtų raštingi įvairiose srityse.
Lietuva ugdymo turinio atnaujinimui pradėjo ruoštis nuo 2016 metų. Kiek vėliau negu Latvija, kuri tais pačiais metais pradėjo įgyvendinti penkerių metų trukmės ES lėšomis finansuojamą projektą Latvijos mokyklų ugdymo turiniui atnaujinti. Tam skiriama beveik 14 mln. eurų. Lietuva nuo 2018 metų gegužės ugdymo turiniui atnaujinti planuoja pasitelkti bemaž perpus mažesnę – 7,8 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų sumą.
„Atnaujinto ugdymo turinio diegimui Latvijoje pasiruošta per dvejus mokslo metus, išbandant 100-e mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Šiais mokslo metais atnaujintas ugdymo turinys įvedamas visose Latvijos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Siekiama, kad jau iki 2021 metų
kiekvienas Latvijos vaikas ir jaunuolis galėtų gauti tinkamą išsilavinimą“, – renginio dalyviams pristatydama Latvijos patirtį atnaujinant ugdymo patirtį akcentavo Zane Olina, Latvijos nacionalinio švietimo centro projekto „Kompetencijomis grįstas ugdymo turinys“ vadovė.
Šiandienos forumas, kuriame pristatytos ugdymo turinio atnaujinimo kryptys, pratęsia iki šiol nuveiktus paruošiamuosius darbus ir diskusijas su visuomene. 2017 m. spalį ugdymo turinio atnaujinimo gairės buvo aptartos su EBPO ekspertais, taip pat organizuoti 6 renginiai su aukštųjų mokyklų mokslininkais, surengtas seminaras, per kurį pristatyta Estijos patirtis. 2018 metais toliau vyko susitikimai ir ugdymo turinio atnaujinimo aptarimas su aukštųjų mokyklų atstovais, gegužę surengtas pristatymas kūrybinėse dirbtuvėse „Mokykla 2030“, birželį – vasaros kursai mokytojams, gairės pristatytos Bendrojo ugdymo taryboje. Sukurtas ir šiuo metu jau veikia tinklalapis www.mokykla2030.lt.
Numatoma, kad 2019–2020 mokslo metais atnaujintų bendrojo ugdymo programų projektas bus išbandomas dalyje mokyklų, o nuo 2021 m. rugsėjo jos pradedamos įgyvendinti visose mokyklose.
Atnaujinant ugdymo turinį laikomasi jau priimtų valstybinės reikšmės susitarimų, kur link turėtų judėti Lietuvos švietimo ateitis. Tad atsižvelgiama į kertinius Lietuvos švietimo dokumentus: ugdymo turinio atnaujinimo kompasą – Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“, Valstybinę švietimo 2013–2022 m. strategiją, Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gaires, Geros mokyklos koncepciją, kuri akcentuoja personalizuoto, orientuoto į individualybę ugdymo poreikį, mokymo būdų ir formų įvairovę, pirmenybę teikiant ne žinioms, o gebėjimams.
Dr Phil Lambert „PSM Presentation Lithuania“
