Lelija, Uosienė, Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos chemijos mokytoja , | |
Kupiškio rajono kultūros, švietimo ir sporto skyrius. | |
Rajono gamtos mokslų mokytojų metodinis būrelis | |
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
Reikia atnaujinti ugdymo programas, bet tai turi vykti pamažu, gerai įvertinant turimus resursus ir būtinybę.
|
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
Neintegruoti į ugdymo turinį įvairių programų: ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos programa“ , ,,Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa“ ir kt.
|
Tikslingiau būtų mokslo metų eigoje išklausyti specialistų parengto trumpo kurso, o ne tai, kad mokytojas ,,pritempia“ iki tos temos.
Peržiūrėti ugdymo turinį, jį siaurinti. Turi būti viena pagrindinio ugdymo ir brandos egzaminų programa. |
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
1.Gamtamokslinis ugdymas – fiziką, chemiją ir biologiją 7-9 klasėse dėstyti atskirai, o ne kaip vieną integruotą gamtos mokslų kursą.
2. Sudarant bendrąsias programas, atsižvelgti, kad temos, kurios nagrinėjamos keliuose dalykuose, būtų įtrauktos į tuos pačius mokymo metus. |
1.Dalykų integravimas nepagerins mokinių gamtamokslinio raštingumo, sunku bus mokytis į „gylį“, taigi gamtamokslinis raštingumas nepagerės.
2. Būtų geresnė mokinių motyvacija, į tą patį dalyką būtų galima pažvelgti įvairiais aspektais, paprasčiau ir tikslingiau daryti integruotas pamokas. |
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
Nėra konkrečios vertinimo sistemos : individualios pažangos ir kaupiamojo vertinimo.
|
Labai sudėtingas vertinimas : balai, pažymiai, lygiai. Būtina suvienodinti vertinimo sistemą ir padaryti ją aiškią ir suprantamą visiems.
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
Daugeliui 6m. amžiaus vaikams per anksti eiti į pirmą klasę.
|
Būtina atsižvelgti į vaiko brandą.
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
Nepritariame
|
Sudėtinga paruošti kvalifikuotus pedagogus, per ilgai vaikai bus mokomi vieno mokytojo.
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
Nepritariame dėl socialinio – emocinio ugdymo.
|
Ugdymas sutrumpėja, mokiniai per vienus metus nespės tinkamai apsispręsti kokius dalykus reikia pasirinkti, kur sieks studijuoti toliau. Nėra mokytojui užduočių bazės. Užduočių bazę reikia susikurti, o tai ganėtinai sunku padaryti per skirtas 8 min pamokos pasiruošimui.
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
Mokinių skaičiaus mažinimas klasėse, ypač mažinti grupes praktiniams darbams atlikti.
|
Dalykų tūrinio gilinimui (gamtamoksliniam ugdymui) praktinei veiklai atlikti mažesnėse grupėse.
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
Nepritariame
|
Mažinimą palikti kaip pasirenkamąjį dalyką pagal mokinio poreikius.
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
Abejojame, ar padidės pasirenkamųjų dalykų skaičius.
|
Per daug bus apkrauti mokiniai, nėra pinigų mokytojų apmokėjimui.
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
Mažose mokyklose ribojamas modulių skaičius, nėra galimybės vaikams pasirinkti pageidaujamus modulius, dėl to atsiranda diskriminacija tarp kaimo ir miesto mokyklų.
|
6. Kita |
|
|
|