1.Lietuvoje kasmet širdis sustoja daugiau nei 3000 žmonių, didžioji dalis jų nesulaukia gaivinimo ir tik keli procentai išgyvena iki išėjimo iš ligoninės.Leidene širdies sustojimas kur kas dažniau baigiasi gerai, nes 76 % atvejų praeiviai sugeba atlikti širdies masažą, 39 % atvejų – sėkmingai suteikiamas elektrošokas, ir net 30 % žmonių po širdies sustojimo išgyvena bent vienerius metus. Nors Europos Komisija sąjungos narėms rekomenduoja mokyklose diegti gaivinimo mokymus, Lietuva neturi efektyvios mokymo sistemos. Kadangi 13 metų vaikas jau yra pajėgus atlikti pilnavertį gaivinimą, vienintelis kelias į sėkmę ir gyvybės išsaugojimą – masinis apmokymas.
2.Ten, kur gaivinimo apmokymo sistema jau įdiegta, tendencijos optimistiškos. Pavyzdžiui, Danijoje per pirmuosius devynerius metus, kai buvo įdiegtas pirmosios pagalbos mokymas pradinėse mokyklose, išgyvenamumas praėjus 1 metams po širdies sustojimo šalyje išaugo nuo 2,9 % iki 10, 2 %.
3.Skaičiuojama, jog apmokyti asmenys gali prisidėti prie daugiau nei 100 gyvybių išgelbėjimo kasmet. Kokybiškai suteikiamas gaivinimas užtikrina deguonies tiekimą į smegenys ir širdį, o krūtinės paspaudimai ir defibriliacija gali atkurti širdies plakimą. Tai yra gyvybiškai svarbu, nes leidžia palaikyti žmogaus gyvybę kritinėmis minutėmis – iki tol, kol atvyks greitoji pagalba.
4.Pasitelkus medicinos specialistus kaip mokytojus – būtų ne tik užtikrinamas efektyvus gaivinimo ir pirmos pagalbos kompetencijų perdavimas moksleiviams, tačiau kartu bus ugdomas ir mokinių atsakingumas, pilietiškumas, mokiniai taps labiau visuomeniški.
4.Medicinos specialistai taip pat galėtų pasidalinti darbo patirtimi, padėti mokiniams susipažinti su medicinos specialybe bei atsakyti jiems rūpimus klausimus.