Miglė Petronytė (Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė)

Miglė Petronytė
Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė
Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

3.3. Pertvarkos uždaviniai

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA
Siūlome svarstyti:

1. Į pradinių klasių dalykus integruoti arba įvesti dalyką „filosofija vaikams“.
Tikslas – siekti, kad nuo mažumės vaikai mokytųsi kelti klausimus – gebėtų užklausti patys save bei kitus. Vaikas gebantis savarankiškai paklausti sugebės geriau stebėti save, savo jausmus bei mintis. Be to toks mokymasis vaikui suteiks galimybę pagalvoti iš įvairių perspektyvų, stiprinti savo pasaulio viziją, priimti kitą, lavins toleranciją kitai nuomonei, įsitikinimams ar vizijai. Svarbiausia tai, kad filosofijos mokymas skatina vaikus būti nepriklausomais, lavina jų savarankišką, novatorišką mąstymą bei skatina aiškiai kalbėti bei reikšti savo nuomonę. Ne vienoje pasaulio šalyje yra pastebėta, kad filosofijos mokymas ankstyvame amžiuje pagerina mokymosi rezultatus, leidžia labiau atsispirti ideologiniam poveikiui, ugdo moksleivių emocinį intelektą. Vaikas su aukštu emociniu intelektu nepasiduos kitų žmonių įtakai. Jis visada mokės įvertinti savo veiksmus, aktyviai reflektuodamas pasidarys išvadas ir toliau galės sėkmingai judėti savo užsibrėžtų tikslų link.
Lietuvoje dalykas “Filosofija vaikams” taip pat nėra naujiena. Dar prieš gerą dvidešimtmetį šio dalyko dėstymui L. Jekentaitė išvertė Matthew Lipman. Knygą “Liza. Etinis tyrimas. Mokytojo knygą”, R. Aškinytė-Degėsienė yra išvertusi Lipman Matthew knygą “Markas. Visuomenės tyrimas.”, taip pat R. Aškinytė – Degėsienė išleidusi pradinių klasių mokiniams skirtą vadovėlį “Filosofija vaikams” bei mokytojo knygą. Šio dalyko metodikos dėstomos filosofijos bakalauro studijų programose.

2. Todėl siūlome svarstyti galimybę įvesti privalomai pasirenkamą bent vienerių metų filosofijos kursą XI arba XII klasėse. Pasirinkimai galėtų būti galimi tarp įvairių filosofijos modulių: a) Antikinė filosofija ir šiuolaikinis pasaulis. B) Egzistencinė filosofija ir etika. C) Krikščioniškoji filosofija ir etika. D) Pagrindinės šiuolaikinės filosofijos problemos. E) Kinas ir filosofija. ir t.t. Jis galėtų būti dorinio ugdymo dalykinėje sistemoje, ieškant susitarimo tarp etikos ir tikybos dalykų.

3. Sustiprinti kritinio mąstymo ugdymą visuose dalykuose.

4. Sustiprinti alternatyvaus daugiaplanio mąstymo ugdymą visuose dalykuose

1. Siūloma atkreipti dėmesį į Seimo narių kreipimąsi 2017 04 25, Nr. SN-S-013 dėl pasiūlymo integruoti filosofijos pamokas į bendrąsias ugdymo programas bei LRS Švietimo ir mokslo komiteto Posėdžio vykusio 2017-05-10 protokolą (Nr. 106-P-15). ŠMM kreipėsi į Lietuvos filosofijos mokytojų asociaciją dėl per daugiau nei dvidešimtmetį organizacijos sukauptos tartptautinio bendradarbiaimo patirties ir jos pagrindu parengė atsakymą, iš kurio matyti, kad nemažai šalių filosofiją kaip dalyką yra įsivedusios į bendrąsias programas. Jungtinės Karalystės švietimo sistemos tyrėjų duomenys parodė, kad 60 procentų vaikų, kurie turėjo filosofijos įvado pamokas, pagerino savo pažymius mokykloje mažiausiai vienu balu. Airijos prezidentas Michaelas D Higginsas išreiškė savo palaikymą filosofijos mokymui mokyklose, sakydamas, jog „Filosofijos mokymas – viena iš galingiausių priemonių, kurią turime turėti, kad vaikai galėtų tapti laisvais ir atsakingais piliečiais vis sudėtingesniame ir neaiškiame pasaulyje“. Anot jo, filosofija mokykloje atveria „kelią į humanistinę ir energingą demokratinę kultūrą“. Prancūzijos mokyklose privalomas baigiamasis filosofijos egzaminas, kurio metu moksleiviai keturias valandas rašo samprotavimo rašinį pasirinkta viena iš trijų pagal jų mokymosi profilį paruošta tema.
2. Įvedant filosofiją kaip dalyką Lietuvoje kyla sunkumų dėl dorinio ugdymo kaip dalyko suskaidymo į etiką ir tikybą. Tai įtvirtinta Konstitucijoje ir sutvirtinta sutartimi su Vatikanu, todėl tai stabdo Lietuvos edukologų sprendimo laisvę. ŠMM atsakyme Seimui buvo numatyta integruoti filosofijos mokymą į kitus dalykus, tačiau pateiktose gairėse tai neatsispindi. Integravimas į kitus dalykus atitiktų Meilės Lukšienės ugdymo filosofijoje nuolatos akcentuojamą nuostatą, kad ugdymas turi būti holistinis, t.y. orientuotas į mąstymo ugdymą, į problemų suvokimą, o ne į faktus. Mokiniai turi gebėti kelti klausimus, suvokti skirtingas, netgi nesuderinamas alternatyvas, ir gebėti patys pasirinkti savo atsakymą iš svarstomų alternatyvų.

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita