| Natalija Jackus, Neli Manko, Elena Nachataya | |
| Šiaulių miesto užsienio (rusų) kalbos metodinė grupė | |
| 25 mokytojai | |
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
|
|
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
|
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
Turi būti sukurta darbo grupė, kuri analizuotų teikiamus mokytojų ir mokyklų kolektyvų pasiūlymus ir vykdytų sklaidą visuomenėje.
|
Šis reformos projektas yra skubotas, iki galo napgalvotas, palikta labai mažai laiko diskusijoms. Negalima remtis vien užsienio ekspertu. pagal pateiktą koncepciją neaišku, kokio rezultato mes pasieksime.
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
Kurti nacionalinę koncepciją, atgaivinti tautinės mokyklos koncepciją.
|
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
|
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
Bendruosiose programose turi būti kuo mažiau rekomenduojamo pobūdžio informacijos. Dalykų turinys turi būti išgrynintas. Mokomojo dalyko ugdymo turinio atnaujinimą išdiskutuoti miesto būrelių, šalies asociacijų mastu.
|
|
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
Įvesti privalomą išankstinį antrosios užsienio kalbos mokymą 5 klasėje, vieną valandą skiriant iš papildomų valandų rezervo. Papildomas valandas leidžia skirti 2017 – 2018 ir 2018 – 2019 m. m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų Bendrieji ugdymo planai.
Suteikti galimybes antrają užsienio kalbą nuo 6 klasės mokytis tris valandas per savaitę. Įvesti privalomą antrosios užsienio kalbos mokymąsi viduriniame ugdyme 9-12 klasėse. Ugdymo plano sudarytojai mokyklose griežtai privalo remtis Bendrosiomis programomis. |
Gebėjimas veiksmingai bendrauti keliomis užsienio kalbomis yra svarbi sąlyga norint sėkmingai konkuruoti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Lietuvoje sudarytos sąlygos mokiniams baigti mokyklą mokantis tik vienos užsienio kalbos prieštarauja Europos Sąjungos daugiakalbystės politikai.
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
|
|
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
|
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
|
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
|
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
|
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
|
|
6. Kita |
|
|
Ar dėl PISo rezultatų būtina keisti mokyklų struktūrą?
|
PISą galima atlikti 9 klasėje.
|
