Atnaujinamos bendrojo ugdymo programos – viena labiausiai pastaruoju metu aptarinėjamų temų, apie jas diskutuoja ne tik švietimo bendruomenė, bet ir plačioji visuomenė. Svarbu programas ne tik atnaujinti, bet ir pasirengti su jomis dirbti. Kaip tam ruošiasi švietimo bendruomenė, kokią pagalbą jai teikia Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA)? Apie tai pokalbis su NŠA Ugdymo departamento direktoriumi, edukologijos mokslų daktaru Vaino Brazdeikiu.

Nacionalinė švietimo agentūra šiuo metu vykdo daug įvairių mokymų. Kokie tai mokymai ir kam jie skirti? Ko gero, sunku juose apeiti vieną didžiausių švietimo sistemos aktualijų – bendrojo ugdymo programų atnaujinimą?

Išties bendrojo ugdymo programos yra viena esminių šiuo metu vykstančių NŠA organizuojamų mokymų pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, savivaldybių darbuotojams temų. Nors ugdymo bendrosios programos šiuo metu yra atnaujinamos ir dar nepatvirtintos, bet suprantame, kad ruoštis įgyvendinti atnaujintą ugdymo programų turinį reikia jau dabar.

Pavyzdžiui, sausį prasidėjo mokymai, skirti bendrojo ugdymo mokytojų dalykinėms ir bendrosioms kompetencijoms tobulinti. Juose dalyvaus 1200 pedagogų. Mokytojai tobulina dalykines žinias atsižvelgdami į ugdymo turinio kaitą, visuomenės iššūkius, technologinius pokyčius, naujus mokslo pasiekimus ir kt. Pedagogams, kurie moko pagal dabartines programas, turi būti sudarytos galimybės tobulinti savo dalykinę kompetenciją, nelaukiant programų atnaujinimo: mokslo ir visuomenės pažanga vyksta nuolat. Aišku, apie šią pažangą bus kalbama ir atnaujintose ugdymo programose. Be to, į mokymus kaip lektoriai kviečiami ir mokytojai bei mokslininkai, kurie arba patys rengė, arba dalyvavo rengiant atnaujintas programas, jie ne tik pristato aktualias dalykines temas, bet nepamiršta ir bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo aspektų.

Kitas pavyzdys – konsultacijos savivaldybių atstovams. Jos tęsiamos nuo praėjusių metų ir jose dalyvauja beveik 300 dalyvių, suburtų į savivaldybių komandas. Stiprinamos jų vadybinės, planavimo, komunikacijos kompetencijos, kurių prireiks teikiant pagalbą švietimo įstaigoms diegiant atnaujinamas programas. Kalbame apie tai, koks turėtų būti savivaldybių vaidmuo ugdymo turinio atnaujinimo kontekste. Rengiame konsultacinius susitikimus su visų savivaldybių administracijomis ir tikimės, kad rudenį savivaldybių komandos pradės veikti savarankiškai.

Kartu su agentūros organizuojamais mokymais vyksta ir kiti mokymai, susiję su pasirengimu diegti atnaujintas programas, pvz., Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Britų tarybos mokymai švietimo įstaigų vadovams.

Ir mokymų dalyvių, ir lektorių dėmesys aktualijoms visiškai suprantamas, bet ar kartais netenka susidurti su tam tikru nesusikalbėjimu, kad atnaujintos ugdymo programos visgi dar nepatvirtintos ir daryti išvadas, apibendrinimus, teikti su tuo susijusią metodinę pagalbą dar per anksti?

Manau, čia tiktų patarlė „Ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“. Nes jeigu tikrai būsime nepasiruošę, o rudenį patvirtinsime atnaujintas bendrąsias programas ir tik tada pradėsime galvoti apie naujus mokymus, bus per vėlu, per mažai laiko tinkamai tam pasirengti. Todėl iš anksto pradedame ruoštis šiems pokyčiams.

Tačiau noriu pabrėžti, kad šiuo metu vykstantys minėti mokymai pedagogams nėra apie pačias atnaujinamas bendrąsias programas. Tai daugiau papildomas pasirengimas tam, kas laukia rudenį. Kitais mokslo metais (2022–2023 m. m.) planuojame organizuoti pagrindinius mokymus daugiau nei 3 000 mokytojų.

Gal jau ryškėja rudenį planuojamų mokymų kontūrai – pobūdis, mastas? Juk turbūt surengti visuotinius mokymus visiems pedagogams apie atnaujintas bendrojo ugdymo programas – nerealus uždavinys?

Rudenį vyksiantys mokymai bus kitokie nei organizuojami dabar. Planuojame aptarti pamokos planavimą, įtrauktį, analizuoti konkrečias temas naujose programose. Dėmesys bus kreipiamas į įvairius programų turinio aspektus. Žinoma, mokymų programas derinsime ir su mokytojų organizacijomis, kitomis atsakingomis ir suinteresuotomis institucijomis.

Tikimės, kad dabar vykstantys mokymai atskleis, kokia dar informacija būtų reikalinga mokytojams – toks grįžtamasis ryšys mums bus didelis privalumas, planuojant būsimų mokymų aprėptį ir intensyvumą.

Suprantama, kad mokymai neaprėps visos mokytojų bendruomenės. Organizuodami juos bendradarbiaujame su savivaldybių švietimo centrais, savivaldybių administracijų atstovais, su jais ir dabar deriname mokymų dalyvių kandidatūras. Tą darome ir tam, kad mokytojai po mokymų pasidalytų gauta informacija su kolegomis iš savo mokyklų. Su savivaldybėmis, švietimo centrais bandome įtinklinti mokymus mokytojams. Suprantame, kad tai yra pradžia ilgo ir intensyvaus darbo, kuriam reikia ir savivaldybių įsitraukimo.

Į akis krinta plati šiuo metu NŠA vykdomų mokymų aprėptis ir įvairovė – ar tai nėra pernelyg didelė našta finansiniu požiūriu?

Šiuo metu vykdomi mokymai nacionaliniu mastu aprėpia 18 mokomųjų dalykų mokytojus. Sudaryta apie 60 mokymo grupių iš 1200 dalyvių. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją, mokymai yra nuotoliniai, dalyviams niekur nereikia važiuoti. Labai tikimės, kad mokymuose dalyvavę mokytojai pasidalys žiniomis ir mokymų medžiaga su kitais pedagogais. Agentūra savo ruožtu sieks likusią švietimo bendruomenės dalį su naujovėmis supažindinti kitais būdais.

Finansine prasme šie mokymai nėra brangūs, nes jie vykdomi nuotoliniu būdu. Skaičiuojant vienos dalyvių grupės 48 akademinių valandų trukmės mokymų kaštus, mokymų kaina siekia kelis tūkstančius eurų, o mokymų kaina vienam mokytojui – kiek viršytų 200 eurų.

Užsiminėte apie pandemijos diktuojamą situaciją – kaip ji atsiliepia organizuojant mokymus? Juk turbūt pasitaiko susirgti ir mokytojams, ir lektoriams, gal kartais dėl to kyla sunkumų? Jei mokymai privalomi, galbūt nenorima nuvilti savo vadovų, kolegų, su kuriais ketinta pasidalyti informacija?

Mokymai nėra privalomi, jie organizuojami savanoriškais pagrindais, suprantant mokytojų naujų žinių ir kompetencijų poreikį. Neturime jokių galimybių ar svertų privaloma tvarka kviesti mokytojus į vienus ar kitus mokymus. Norime kviesti tik tuos mokytojus, kuriems rūpi profesinės kvalifikacijos tobulinimas. Žinoma, kartu tikimės iš mokymų dalyvių pagal galimybes tam tikros informacinės sklaidos. Šia prasme dedame viltis į savanorystę, į profesinį sąmoningumą ir solidarumą.