Svarstomos BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO GAIRĖS yra gera medžiaga tolesnei kūrybai, jų tobulinimui ir tuo būdu pritaikymui esančiai ir ateities situacijai. Gairės integruoja daug švietimo naujovių, atsižvelgia į dabarties pasaulio iššūkius švietimui pasaulyje ir Lietuvoje, ugdymo turiniui ir tai yra puiku. Nuveiktas didelis darbas suintegruojant svarbią medžiagą į vieną vietą, tačiau:
1) Nėra aiškiai sudėliotų prioritetų Lietuvos švietimui ir jos mokyklai, perdėm orientuojamasi į globalius iššūkius, kurie yra Lietuvos mokyklai taip pat svarbūs, bet nereikia pamiršti nacionalinio savitumo. Turime atsakyti į klausimą: ar norime būti viena iš neoliberalistinėse lenktynėse dalyvaujančių šalių, pataikaujant EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų nurodymams, ar galime kurti savo unikalų modelį? O gal yra koks trečias jų dermės variantas? Turime tai įvardinti ir rasti tinkamiausią sprendimą dėl iškeltų ugdymo turinio pertvarkos tikslų.
2) Būtina tikslinti struktūrinius elementus ugdymo turiniui: pvz. pagrindinės kompetencijos ir sub kompetencijos pagal disciplinų prieskyrą, vertybės, didaktinės nuostatos, raštingumas (jo santykis su kompetencija), siekiami rezultatai. Kitaip tariant – tiksliau sudėlioti metodologinį aparatą. Tai sudėtingas procesas, nes ES ir LT skirtingi dokumentai šiek tiek skirtingai komponuoja struktūrinius elementus, nuolat juos atnaujina. Ši sumaištis atsispindi ir pateiktose gairėse. Lietuvai uždavinys – ne kopijuoti, o susidėlioti aiškią savo schemą, kuri būtų judri ir atvira, o sykiu remtųsi aiškiais elementų prioritetais ir vertybėmis, kintančiomis jų jungtimis. Pvz.: dialogiškumas, empatija, socialinė atsakomybė, kritinis mąstymas, kūrybiškumas. Ir tai žinoma turėtų derėti su pasirinkta ugdymo filosofija, kuri dabartinėse gairėse yra trumpai paminėta (socialinis konstruktyvizmas ir humanizmas), bet neišplėtota, atrodytų tiesiog nusakyta kaip „priedanga“ ar „patogi kepurė“. Iš principo – gera kepurė.
3) Daugiau dėmesio skirti kultūrinio raštingumo kompetencijai, tokiu būdu mokyklos kultūrinį lauką ir turinį sugrąžinant prie tautinio, istorinio paveldo, atminties, tačiau jo neužveriant, o praturtinant šiuolaikinėmis kultūrinėmis naujovėmis, pvz.: vizualumu, skaitmeniniu raštingumu, multimodalumu (medijų derinimu), taip pat daug dėmesio skiriant kūrybiškumui, išradinėjimui, t.y. naujų kultūros reikšmių kūrimui. Tam puikiai pasitarnautų grįžimas prie Meilės Lukšienės idėjų ir siūlymų stateguoti ugdymo turinį.
4) Metodologinėje prieigoje rasti daugiau vietos ekologiniam ir gamtos tausojimo principui, dedant pagrindus supratimui, kad žmogus privalo gyventi dermėje su aplinka, ekosistema, vertinti žmogiškumą, o sykiu suvokti nežmogiškos gyvybės vertę ekosistemai išsaugoti. Todėl prioritetas STEAMui ugdymo turinyje turėtų būti derinamas su humanitariniais principais.
5) Integralumo principui įgyvendinti pasitelkti transversalumo kompetenciją, kuri itin palanki ieškant jungčių tarp skirtingų dalykų ir kuri davė puikius vaisius suomių ugdymo turinio pertvarkos atveju.
6) Turinio pertvarkai pasitelkti užsienio ir Lietuvos mokslinius tyrimus (teorinius ir empirinius), geriausias Lietuvos ir užsienio praktikas, sukurti virtualią, laisvai prieinamą biblioteką, pagrindžiant ne tik esamos situacijos būklę, bet ir įvertinti naujų sprendimų poveikį ateityje.
7) Tam, kad būtų užtikrintas kokybiško dokumento kūrimas, siūloma neskubinti procesų, susijusių su ugdymo turinio permąstymu: tęsiant viešąsias konsultacijas su interesų grupėmis bei organizuojant kitomis formomis grįstas įtrauktis sprendimų priėmimams.
8) Ugdymo turinio atnaujinimo procese ieškoti politinės valios ir įrodymais grįstų sprendimų primėmimo dermės.

Parengė L. Duoblienė,
A. Kazlauskienė