| Rita Elmonienė | |
| Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius | |
| Rokiškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos ir Švietimo, kultūros ir sporto skyrius (14) | |
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
BP turi padėti ugdyti kompetencijas, įgūdžius, gebėjimus, reikalingus šiandieniniam gyvenimui.
Ugdymo esme turi tapti socialinių gabumų lavinimas (atsakomybės ir įsipareigojimo vertybės). Turi būti ugdomi asmenybiniai gebėjimai (emocinis intelektas ir empatija). Kiekvienas asmuo yra visuomenės dalis, todėl turime jį ugdyti ir mokyti remiantis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais. Priežastys formalios, nematome suformuluotų nacionalinių prioritetų, neaišku, kokia ugdomos asmenybės vizija. |
Suteikti galimybes kūrybiškumui, mokymosi motyvacijai didinti, mokymosi procese naudoti IKT, kuriomis turi būti pilnai aprūpinta mokykla, kad vaikai galėtų pajusti savo sėkmę.
Ateities asmenybės svarbiausias bruožas – mokytis visą gyvenimą ir atskleisti savo kūrybiškumą, analitinį mąstymą. Keičiasi gyvenimo sąlygos, aplinka, galimybės, poreikiai ir kiekvieno žmogaus savęs realizavimo galimybės. Jei pasikeitė „žmogaus ir visuomenės vertybės ir gyvenimo būdas, taip pat požiūris į asmenybę ir jos ugdymo(si) tikslus“, tai būtų tikslinga išvardinti, kokie gi tie pasikeitimai: kokias naujas vertybes turėtume ugdyti, kokį gyvenimo būdą pripažinti tinkamu, pagaliau, ką asmenybe laikyti ir kaip tą asmenybę ugdyti. Projekte pasigendame nusiteikimo kurti nacionaliniais prioritetais grįstą Lietuvos švietimo modelį. Nemanome, kad tik iš šalies – tarptautinių tyrimų – pasakyta nuomonė turi lemti, ko ir kiek mokysime savo vaikus. |
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
Buvo 6, dabar 7 kompetencijos. Kiekvieną jų sudaro nebaigtinis skaičius subkompetencijų. Viena pirmųjų – kūrybinis mąstymas, savarankiškumas, inovatyvumas.
Svarbiausiais gebėjimais turėtų tapti kompleksiškas problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmogiškųjų išteklių valdymas, komandinis darbas, sprendimų priėmimas, orientavimasis į paslaugas, derybų įgūdžiai, lankstus mokymasis. Sėkmingą šalies ateitį kuriantis atviras, kūrybingas ir atsakingas žmogus. Situacijos analizėje pasigedome, kaip yra/bus tikrinamas kompetencijų pasiekimų lygis. Atnaujinti turėtume aiškiai suformuluodami, kokie mūsų nacionaliniai interesai, kokia vizija, kokį ateities žmogų turime išugdyti. Labai svarbu, kad tas žmogus būtų pajėgus tausoti, puoselėti ir kurti NACIONALINĘ KULTŪRĄ. |
Ugdyti savarankiškai mąstančią, veiksmingai sprendžiančią kylančių pokyčių problemas asmenybę.
Mokėti dirbti komandoje, panaudoti turimas žinias, praktinius įgūdžius. Visa tai turi atsispindėti asmenybės ugdymo turinyje. Robotizacija, globalizacija. Naudotis šiuolaikiniais mokslo pasiekimais. Dabar veikiantys mokinių žinių tikrinimo įrankiai neatskleidžia tiesos apie tai, pakankamas ar nepakankamas yra mokinių kompetencijų ugdymas. Manome, kad vykdyti net struktūrinę reformą neįsigilinus į kompetencijų ugdymo situaciją būtų neatsakinga. |
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
Stiprinti mokymo individualizavimą, atsižvelgiant į skirtingų mokinių poreikius, stiprinti ugdymo turinio integraciją. Mokiniai turėtų išmokti taikyti tai ką išmoko ir tai, ką jau mokėjo.
Mokymą priartinti prie realaus gyvenimo aktualijų. Tikime, kad „tarptautiniai, ir nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad šalyje didelis pasiekimų atotrūkis tarp: mergaičių ir berniukų, miesto ir kaimo vietovėse mokyklas lankančių mokinių, skirtingų mokyklų tipų mokinių“. |
Šiai dienai Lietuvoje didelis mokymosi pasiekimų netolygumas bendrojo ugdymo sistemoje (2 metų mokymosi rezultatų skirtumas).
Nepakankamai užtikrintos mokymosi sąlygos ir lygios galimybės bendrojo ugdymo sistemoje. Skirtumas tarp miesto ir kaimo, tėvų išsilavinimas, nesidomėjimas vaikų mokymusi, skurdas, stygius mokyklose IKT. Pasenę mokymo metodai ir turinys. Remdamiesi praktika teigiame, kad pasiekimų atotrūkio priežastys yra socialinės, ir abejojame, kad struktūrinė reforma jas išspręs. Abejojame ar ugdymo turinio kaita situaciją pakeis. |
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
Orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų kompetencijų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymą, skiriant dėmesį mokymuisi mokytis, stiprinti ugdymo individualizavimą, integraciją, kūrybiškumą.
Analizė, kūrybiškumas ir naudojimasis, tuo ką jau galima susirasti pačiam. |
Tiksliau apibrėžti ugdymo turinį, daryti jį lankstesnį, vengti perkrovimo, išplėsti mokytojų galimybes dėl ugdymo turinio planavimo.
Kam atsiminti, kai galima susirasti. |
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
Skatinti mokyklų savarankiškumą: ugdymo programų, mokymosi laiko trukmės nustatymo pokyčius spręsti pačioms.
Stiprinti socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymą, taikant integraciją į ugdymo turinį. Skatinti kiekvieno mokinio individualią pažangą. Suteikti asmeniui savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus. |
Dabartinėse programose dalykinis turinys labai platus, laiko skirta nedaug vienai ar kitai temai išmokti, dėl ko išmokimas yra paviršutiniškas. Pernelyg struktūrizuotas turinys nesudaro sąlygų mokinio polinkiams atsiskleisti. Per mažai skiriama dėmesio praktinei veiklai, mokymuisi kitose erdvėse, mokymosi turinys neatitinka dabartinių aktualijų.
Dabar visi turi mokytis ir dirbti pagal NMPP, PUPP ir brandos egzaminus. |
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
Ugdomoji veikla parenkama pagal mokinių raidos ypatumus ir sudaro sąlygas asmeninei pažangai. Tai nacionalinio lygio ugdymo programa, apibrėžianti mokymo ir mokymosi turinio apimtis bei ugdymo kryptis.
Raštingumo gebėjimai turi padėti asmeniui atlikti kasdienes užduotis ir veiklas. Kiekvienam asmeniui būtina išsiugdyti kalbinio, matematinio, skaitmeninio, sveikatos, informacinio ir ekonominio, politinio raštingumo gebėjimus. Mažinti BP apimtį. Numatyti diferencijuoto ugdymo metodus ir būdus pamokoje. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas emocinio intelekto ugdymui, todėl NEGALIMA atsisakyti laiko patikrintų literatūros kūrinių, argumentuojant, kad jauni žmonės mažai skaito. Lietuvių kalbos ir literatūros programose turėtų būti kuo didesnė rašytojų ir jų kūrybos įvairovė. Esame už ugdymo programų suderinamumą, tačiau prieštaraujame dirbtiniam skirtingų dalykų jungimui. |
Ugdymo programa turi sudaryti sąlygas aktyviam, lanksčiam, įtraukiančiam ugdymo procesui. Mokymo turinys turi atitikti dabarties aktualijas.
Kompetencijos, tokios kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas turi padėti asmeniui spręsti sudėtingesnes problemas ir susidoroti su įvairiais iššūkiais. Yra neaktualių, neesminių temų. Reikalingi mokytojo pagalbininkai, ypač klasėse, kur didelis mokinių skaičius. Nacionalinė literatūra ugdo tautinę savimonę, neturėtume to pamiršti. Nėra tokių universalių mokytojų. |
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
Ugdymo srities dalykų turinys kiek įmanoma integruojamas tarpusavyje.
Siekiant suvienodinti visoje Lietuvoje ugdymo galimybes, verta imti pavyzdį iš gamtukai.lt edukacijų vykdymo patirties ir tokiu būdu organizuoti būtent integruojamųjų programų esminių tikslų pasiekimo organizavimą. ,,Dalykinis turinys labai platus, mokomasi paviršutiniškai’“. Sutinkame. Siūlome pagrindinio ugdymo programose ne siaurinti turinį, bet koncentruoti tam tikras temas labiau vienoje klasėje. Mažiau skubėjimo. Kitaip sakant, ilgesnį laiką skirti mokymui, patyriminiam mokymuisi ir išmokimui. Pvz., lietuvių kalbos ir literatūros ne tą patį, kaip yra dabar, mokyti ir 5-6 ar 7-8 klasėse, bet tik 5 kl. arba tik 6 kl. |
Integruojant mokymą, reikia programoje numatytų temų, tada bendruosius ir dalykinius gebėjimus lengviau jungti į visumą.
Ugdymo procesas nėra izoliuotas nuo gyvenimo. Mokytojas iš pašaukimo gali operatyviai sureaguoti į gyvenimo iššūkius ir kreipti ugdymą jų linkme ir spėti su gyvenimu. Svarbiausius akcentus jau pasiūlytu būdu gali perteikti atvykstančios edukacinės brigados su, pvz., UPC paruoša programa. Taip visiems garantuotai suvienodinant sąlygas. Kartojimas virsta to paties paviršutinišku mokymusi. Būtina peržiūrėti, kad tos pačios temos nebūtų dubliuojamos, o vienai ar kitai jų skiriama daugiau laiko vienais ir tais pačiais metais. Visos mokyklos turi dirbti pagal vienodas programas, nes ,,neišeiti“ programos negalima, kuomet vyksta nuolatinė mokinių kaita ir mokiniams pakeitusiems mokymo įstaigą sudėtinga prisitaikyti naujoje mokykloje, didėja mokymosi krūvis. |
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
Reikia apibrėžti pasiekimų vertinimo kriterijus, kurie apimtų žinias ir gebėjimus, vertinimo rodiklius ar požymius. Apibendrinamasis vertinimas – įvertinimas pažymiu ir grįžtamojo ryšio teikimas. Įvedamas kaupiamasis balas ir 4 pasiekimų lygiai.
Moderni ir šiuolaikiška vertinimo sistema, ypač asmeninei pažangai pamatuoti, mokinių įsivertinimui. Išgryninti prioritetinę vertinimo kryptį: ar vaiko asmeninė pažanga, ar rezultatas (kokybė). Aiškiai, konkrečiai aprašyti požymius (o ne ,,gražiais“ žodžiais, kuriuos kiekviena mokykla, kiekvienas mokytojas taiko subjektyviai). Mažinti ,,popierizmą“. Pradinėse klasėse kūno kultūrą, dailę ir technologijas, muziką vertinti pp, np (padarė pažangą, nepadarė pažangos). |
Dabar vertinamos žinios, o ne kompetencijos. Vertinami kiekybiniai pasiekimai, o ne kokybiniai mokinių mokymosi pokyčiai.
Būtina įvertinti žinių bei supratimo gebėjimus. Skatins mokymosi motyvaciją, formuos grįžtamąjį ryšį. Dabar BU programos orientuotos į diferencijavimą, individualizavimą, pritaikymą prie spec. poreikių mokinių, bet standartizuoti testai prieštarauja asmeninės pažangos principui. Kokiu matu matuosime kompetencijas? Kaip jas fiksuosime? Vertinant, skatinant mokinius daugiau dėmesio skirti neformaliam vertinimui, bendradarbiavimui su vaiku, emociniam saugumui (visų ugdymo proceso dalyvių). Kai kurie vaikai atitinkamą lygį lengvai pasiekia su minimaliomis pastangomis, o kai kurie ir su didelėmis pastangomis pasiekia tik patenkinamą lygį. Daug lemia ir prigimtiniai dalykai. |
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
Priešmokyklinis ugdymas nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų.
|
Amžiaus tarpsnis palankus supančio pasaulio pažinimui, kūrybiškumui, savarankiškumo ugdymui.
Lengviau įveikia mokymosi sunkumus pereinamuoju laikotarpiu. |
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
Supaprastinti ugdymo turinį išplečiant jį 5 metų laikotarpiui.
Siūlyti mokytojų kaitą klasėse kas vieneri – dveji metai (ne vienas mokytojas ugdytų visus 5 metus). Jei visi 6 metų vaikai pradės lankyti pirmą klasę – skirti didelį finansavimą ugdymosi erdvių keitimui, baldų pirkimui, metodinių ir didaktinių priemonių atnaujinimui, mokytojo pagalbininko etato steigimui (4-5 ak. v. kiekvieną dieną). |
Užtikrinamas 8 mokomųjų dalykų programos įgyvendinimas. Dalyvavimas asmeninio ugdymo programoje 4K.
Dabartinė programa per plati įveikti ją per 4 metus. Esminiu turi tapti socialinių gebėjimų lavinimas. Skirtingi pedagogai suteiktų visapusišką asmenybės formavimąsi. Dabar mažiausiai motyvuoti ir sunkiausiai adaptuojasi pirmoje klasėje – klasėje esantys keli šešerių metų vaikai. Jiems labiausiai reikalinga emocinė, pedagoginė, asmeninė pagalba. Daugėja hiperaktyvių, spec. poreikių turinčių mokinių. Vienas mokytojas, dirbdamas su 24 mokiniais, negebės tai atlikti kokybiškai, įgyvendinti keliamus vis aukštesnius reikalavimus, nors taikytų pačius inovatyviausius metodus, naudotų šiuolaikiškiausias priemones. |
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
Ilgesnis (3 metų ) vidurinis ugdymas arba
geriau peržiūrėti programas ir atrinkti esmines pamatines kryptis, kurti integruotas programas, jungti įvairių dalykų temas. |
Pagrindinių ir laisvai pasirenkamų dalykų kokybinis išmokimas, taikant kūrybiškumą ir praktinius įgūdžius, siekiant gilesnio išmokimo. Užtikrinamas brandos darbo parengimas.
Perkrautos programos, dažnai nebeaktualios, labai tolimos mokiniams temos, autoriai (pvz., lietuvių literatūra) |
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
Gilesniam ir kokybiškesniam mokymuisi užtikrinti, kiekvienoje klasėje nustatyti planuojamų temų apimtį ir išmokimą.
Gamtos mokslų ugdymo stiprinimas, integruojant į lietuvių ir užsienio kalbas, taikant patyriminį mokymą. Edukacinės programos (pamokos kitose erdvėse), socialinė veikla, savanorystė. |
Mokymo procesas – mažiau, bet kokybiškiau ir giliau.
Gilesnis pažinimas, loginio mąstymo ugdymas (susieti, palyginti, apibendrinti). Teorijos ir praktikos dermės, galimybė tyrinėti, eksperimentuoti, pačiam išbandyti, asmenybės brandos ugdymas. |
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
Sistemingas integracijos plėtojimas, kaitaliojimas, jungimas sprendžiant gyvenimiškas problemas, kas priartina prie praktinės veiklos.
Klasių – laboratorijų kūrimas. Programų dermė. Integruotų vadovėlių poreikis. Žmogaus saugos bendrosios programos; sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos; etninės kultūros ugdymo metodinių rekomendacijų; ugdymo karjerai programos turinį integruoti į Bendrosios programos turinį. |
Mokytojų dalykininkų bendradarbiavimas planuojant ugdymo turinį, atsižvelgiant į klasės ypatumus.
Netradicinių, integruotų pamokų numatymas. Plano lankstumas, jo pritaikymas esant nenumatytai situacijai. Mokiniams suteikiama galimybė atrasti, kaip realiame gyvenime siejasi ugdymo srities ar skirtingų sričių temos, sąvokos, reiškiniai. Kai tiek daug integruojamų programų ir jų turinio apimtis labai plati, sudėtinga užtikrinti ir suplanavimą ir tuo labiau kokybišką įgyvendinimą. |
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
Mokinys, besimokantis pagal vidurinio ugdymo programą, turi išsiugdęs arba ugdosi tam tikras kompetencijas, todėl laisvai gali rinktis sumažintą privalomų dalykų skaičių.
|
Tai leis mokiniui giliau mokytis pasirinktų dalykų, taikyti juos praktiškai, domėtis mokslo pažanga.
Mokiniai nebus įsprausti į ,,rėmus‘‘, galės pasirinkti, kas jiems reikalinga. |
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
Vidurinio ugdymo laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas būtinas, nes tai optimizuoja ugdymo turinį.
|
Laisvai pasirenkamieji dalykai padeda atskleisti mokymosi potencialą ir pasiekti numatytus tikslus. Šie dalykai atskleidžia mokinių stiprybes ir sudaro sąlygas asmeninei pažangai.
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
Būtinas vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis.
Lietuvos istorijai skirti daugiau pamokų. |
Tai leis baigusiems vidurinį ugdymą jaunuoliams kryptingiau rinktis profesijas, darbo profilį, motyvuoti pasirinkimą turimomis žiniomis ir kompetencijomis.
Tautinės tapatybės, pilietiškumo ugdymas. |
|
6. Kita |
|
|
Ugdymo programas kurti pagal Lietuvos tautinį modelį, o ne kopijuojant po atskirą dalį iš įvairių pasaulio šalių.
Daugiau laiko skirti paskelbto Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo gairių projekto aptarimui. |
Lietuva – šalis, kur daug mokinių pasiekia žemą mokymosi lygį, didelis pasiekimų netolygumas. Švietimas nėra prioritetinė sritis.
Tik labai atidžiai išnagrinėjus VBE, PUPP, NMPP ir išorinio vertinimo rezultatus, reikėtų sukurti mokytojų praktikų grupę, kuri ruoštų ugdymo programas, atitinkančias šiuolaikinės mokyklos poreikius. 1.Skubiai priimtas dokumentas, neišdiskutuotas, neturės tokio poveikio kokio tikimasi. BP gairėse daug neaiškumų, daug kas nesuprantama, parašyta sudėtingomis frazėmis, žodžiais. |
