Tikybos mokytojų metodininkų darbo grupė (Panevėžio vyskupijos katechetikos centras)

Tikybos mokytojų metodininkų darbo grupė
Panevėžio vyskupijos katechetikos centras
Panevėžio vyskupijos tikybos mokytojų metodininkų darbo grupė

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS
Sutinkame, kad šiuolaikiniame kintančiame pasaulyje „Ypač aktualus tampa ASMENYBĖS VERTYBINIŲ NUOSTATŲ UGDYMASIS – socialinis, pilietinis, dorinis asmens brendimas“ (1psl.), todėl reikia užtikrinti dorinio ugdymo, prioritetinį ir aktualų dėstymą mokyklose.
Labai svarbu, kad vertybinis ugdymas būtų integruotas į visą ugdymo turinį, tačiau to negana, nes kitų dalykų pamokose neįmanoma taip išsamiai ir giliai išanalizuoti aktualių temų, kaip dorinio ugdymo pamokose. Vertybinio ugdymo nuostatos, kaip mokinių gebėjimai, daugiausia numatyti dorinio ugdymo programoje, kai tuo tarpu kiti dalykai nagrinėja daug gyvenimiškų situacijų, bet neakcentuoja vertybinių gebėjimų mokiniams.

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS
1. Patikslinti ir apibrėžti siūlomų ugdytinų kompetencijų sąrašą, tuomet jį bus galima ir svarstyti.
2. Į ugdymo rezultatams aprašyti siūlomas kompetencijas ir raštingumus reikėtų įtraukti ir šias asmenines ir socialines kompetencijas:
teisingos sąžinės ugdymas
atsispirti neigiamai įtakai, laikytis duoto žodžio;
valdyti emocijas ir jausmus;
padėti kitiems ir priimti pagalbą;
klausti ir ieškoti atsakymų.
1. Neaišku kuo vadovautis ar ugdymo rezultatų schema (4 psl., kur paminėtos 8 raštingumo kompetencijos), ar Ugdymo rezultatams aprašyti siūlomomis kompetencijomis (12 psl., kur jų čia atsiranda jau 12 su prierašu, kad dar bus papildytos).
2. BUP atnaujinimo gairėse (2 psl.) paminėta, kad „Bendrųjų programų atnaujinimo tikslas – remiantis naujausiomis mokslo žiniomis, integruojant mokiniui ir visuomenei aktualų turinį, KURTI SĄLYGAS MOKINIŲ VERTYBINIŲ NUOSTATŲ STIPRINIMUI, XXI amžiaus kompetencijų ugdymuisi“ (2psl.), tačiau nei numatytų ugdyti kompetencijų sąraše, nei kitur gairėse apie vertybinių nuostatų ugdymą bei stiprinimą nebeužsimenama. Mūsų manymu, viena iš svarbiausių kompetencijų turėtų būti VERTYBINIS UGDYMAS, nes nuolat kintančiame pasaulyje, ypač žinant mūsų šalies situaciją moksleivių patyčių, savivertės bei savižudybių realijas, svarbu asmeniui padėti pamatyti savo vertę, pasaulio grožį, rasti gyvenimo prasmę bei mokytis pagarbiai priimti kitą.
Nepaisant moralės normų žlunga net labiausiai išsivysčiusi civilizacija.

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė
1. Išanalizuoti situaciją – kas veikia ir neveikia BU programose, palikti kas pasiteisino, o kas ne – keisti.
2. Remtis realiai Lietuvoje atliktais tyrimais, o ne tik ES. Jei tokių nėra, atlikti.
3. Ne siūlymai, o bendradarbiavimas
1. Nes, kaip paminėta gairėse (5psl.) „ išsamių tyrimų, analizuojant pačias programas ir jų įgyvendinimo mokyklose problematiką nuo 2008m. nebuvo atlikta“ Įtraukti Lietuvos mokyklas į tyrimą, pajungti mokyklų bendruomenes.
2. Užsienio valstybių švietimo sistemos pasiekimai neturi būti mūsų šalies siekiamybe, tos šalys į kurias lygiuojasi BUP atnaujinimo gairės, turi kitokį istorinį ir švietimo kontekstą . Turime išanalizuoti savo situaciją, atsižvelgiant ne į sugalvotas ar suformuotas remiantis „švietimo bendruomenės diskusijose išsakomomis nuomonėmis“ (citata, 5psl.), bet atlikus tyrimus, iš kurių kiltų atnaujinimo poreikiai.
3. Įgalinti švietimo bendruomenes bei kviesti dirbti kartu, o ne teikti siūlymus, į kuriuos neaišku ar bus atsižvelgiama.

3.2. Atnaujinimo uždaviniai
Pritariame, kad reikia „stiprinti
ugdymo individualizavimą, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius“ (citata 5 psl.)
Tačiau kiek tai realu, kad klasėje, kurioje yra ypatingų poreikių mokinys, tikrai atsiras pagalbos mokiniui specialistas? Mokytojas, klasėje turėdamas 25 ir daugiau mokinių, fiziškai nepajėgus parengti individualizuotas programas tiek labai gabiam, tiek sunkumų turinčiam mokiniui, ypač kai apmokamas laikas pamokų pasiruošimui yra labai jau simbolinis (greičiau jo net nėra). Reikia ir apmokymų mokytojams kaip dirbti su skirtingų poreikių mokiniais, nes šiuo metu šiems keliamiems reikalavimams mokytojų kompetencijos nepakankamos, mokyklose sąlygos nepritaikytos, reikiamų priemonių stinga, švietimo pagalbos specialistai dirba virškrūvius, todėl nepajėgia kokybiškai atliepti pagalbos poreikio.

3.3. Pertvarkos uždaviniai
Sukonkretinti pertvarkos uždavinių punktą (7psl.): „Mokykloms teikti kryptingą ir profesionalią pagalbą gerinant mokymosi sunkumus
patiriančių mokinių mokymąsi.“
Idėja labai gera, bet visiškai neaišku kokiu būdu tai bus daroma. Kad ir vėl nebūtų tik „popierinė“ pagalba.

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai
1. Užtikrinti 8 ugdymo sričių mokomųjų dalykų programų įgyvendinimą
2.Dorinis ugdymas turi būti viena iš prioritetinių sričių šiuolaikinėje mokykloje
1. Reikalinga visapusiškam asmenybės ugdymui.
2. Dorinio ugdymo programa ir turinys labiausiai orientuotas į moksleivių vertybinių nuostatų ugdymą, kuris yra vienas iš pagrindinių asmenybės brandos elementų. Dorinio ugdymo programoje integruojama daug papildomų programų : lytiškumo, sveikatos ugdymo, ugdymo karjerai ir t.t..

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)
Svarbu išlaikyti 8 ugdymo sričių mokomųjų dalykų programų įgyvendinimą
Visi 8 dalykai turėtų būti traktuojami kaip vienodai svarbūs, kad ugdymo turinio savarankiško planavimo metu nenukentėtų mokyklos požiūriu mažiau prioritetinis dalykas.

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)
1. Pritariame kitose anketose išsakytai pastabai: „atsisakyti integruojamų programų, kol jų turinys nebus atskleistas atnaujintose BU programose, tam turi būti paruošti vadovėliai ar kitos priemonės, apmokyti pedagogai“.
2. Tarpdalykinės integracijos plėtojimui siūlome mokyklai pačiai per metodinių būrelių susirinkimus parengti tarpdalykinių integruotų pamokų variantus.
1. Plėtojant tarpdalykinę integraciją, nesant parengtų tinkamų priemonių, mokytojas dar kartą apkraunamas papildomu darbu.
2. Nes tik per mokyklas bus aišku kokių dalykų (pačios mokyklos nustatytų) integracija reikalinga.

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas
Nemažinti privalomų dalykų skaičiaus
Privalomi dalykai yra būtini pilnavertės asmenybės vystymuisi ir bendrų kompetencijų įgijimui.

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita
– Projektas parengtas skubotai, eklektiškai sumestas ir pateiktas kaip dokumentas, daug abstrakčių sąvokų, neaiškių, dar ir kitų planuojamų rengti dokumentų (pvz. mokinių vertinimo koncepcija, programa 4 K), tad neįmanoma nei vertinti, nei teikti pasiūlymų. Todėl eilinį kartą imituojama, kad mokytojai gali bendradarbiauti, dalyvaudami BUP atnaujinimo procese.
– Remtis mokytojais praktikais, siaurinant ar gilinant BUP turinį. Programų atnaujinimas turi kilti iš nuodugnios situacijos analizės, bendradarbiaujant su švietimo bendruomenėmis, o ne numetamas, kaip dar vienas gražių, bet nepagrįstų ir realiai neįgyvendinamų žodžių bei sumanymų rinkinys.