| Vytautas Kantauskas | |
| Lietuvos gimnazijų asociacija | |
| 173 | |
|
1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS |
|
|
Remtis ne tik naujausiomis, bet ir fundamentaliomis mokslo žiniomis.
Formuoti mokinių vertybines nuostatas, o ne tik kurti sąlygas joms stiprinti. |
Bendrasis mokinių ugdymas turi būti paremtas ir fundamentaliomis žiniomis, nes be jų mokiniai nesuvoks ir naujų žinių.
Ugdymo procese reikia kryptingai formuoti vertybines nuostatas, nes kitu atveju vertybinės mokinių nuostatos gali būti neigiamos ir mes turėsime sudaryti sąlygas jas stiprinti. |
|
2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS |
|
|
Siūlome pirmiausia susitarti, kokį žmogų mes norime ugdyti. Žinodami, kokį žmogų mes ugdome, galėsime nustatyti, kokias kompetencijas jis turi turėti.
Į siūlomą ugdymo rezultatų schemą įtraukti tautinio tapatumo ugdymą |
Numatyta švietimo įstatyme.
|
|
3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI |
|
|
3.1. Situacijos analizė |
|
|
Analizuojant situaciją siūlome įvertinti, kaip esamų bendrųjų programų turinys koreliuoja su mokinių žinių lygio tyrimo užduočių turiniu
|
Matytume kuo reiktų papildyti formuojant naują turinį.
|
|
3.2. Atnaujinimo uždaviniai |
|
|
Teikti mokytojams metodinę pagalbą.
Formuoti mokytojams pamokų, paremtų naujais pedagogikos ir psichologijos mokslo pasiekimais, organizavimo įgūdžius. Skirti lėšų gamtos mokslų laboratorijų įkūrimui mokyklose. |
Įvertinat sitauciją
|
|
3.3. Pertvarkos uždaviniai |
|
|
• Parengti mokytojus veiksmingai ir kūrybingai įgyvendinti Bendrąsias programas.
• Sieti žinias su praktika . • Įtraukti mokytojus, mokinius ir kitas suinteresuotas grupes į Bendrųjų programų rengimą. |
Manytume, kad padėtu gauti naują ugdymo kokybę
|
|
4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA |
|
|
Nėra
|
|
|
4.1. Ugdymo sritys ir dalykai |
|
|
|
|
|
4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas |
|
|
|
|
|
5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją: 5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia |
|
|
Pagerės pasiekimai ir motyvacija, jei mokytojai įgis naujų kompetencijų darbui su jaunesniais vaikais ir mokyklose bus sukurtos mokinių amžių atitinkančios darbo ir poilsio sąlygos.
|
Remtasi turima patirtimi
|
|
5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas |
|
|
Nepritariame
|
Pradinio ugdymo ilginimas iki 5 metų naujos ugdymo kokybės neduos. Nėra skirtumo, ar žinių kiekį, pavadintą pradiniu, mokiniai įsisavina per 5 metus, ar toks pats žinių kiekis bus įsisavinamas per 4 pradinio ugdymo metus ir metus pagrindinio ugdymo. Tai tik struktūriniai pokyčiai.
|
|
5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas |
|
|
Nepritariame
|
Neturi įtakos ugdymo kokybei, tik pakeis dabartinę struktūrą. Bendrųjų ugdymo programų turinys nesikeis, nes jos vis tiek kiekvienam dalykui bus parengtos 12 metų, o kaip jis bus suskirstytas ir pavadintas – ugdymo kokybei neturi reikšmės. Tai turi įtakos tik mokinių brandai: jei pagrindinis ugdymas yra 10 metų, tai jį baigę mokiniai yra brandesni ir geriau pasirengę tolesnei savarankiškai veiklai.
|
|
5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką) |
|
|
|
|
|
5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?) |
|
|
Metodinės medžiagos, tikslinių seminarų, priemonių, patirties sklaidos koordinavimo.
|
|
|
5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas |
|
|
Nėra aišku
|
Galime vadovautis tik savo patirtimi, nuomone, nes tyrimų, kaip privalomų dalykų skaičiaus mažinimas gali paveikti mokinių brandą, nėra atlikta.
|
|
5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas |
|
|
Nėra aišku
|
Galime vadovautis tik savo patirtimi, nuomone, nes tyrimų, kaip privalomų dalykų skaičiaus mažinimas gali paveikti mokinių brandą, nėra atlikta.
|
|
5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis |
|
|
|
|
|
6. Kita |
|
|
|
|
