Vaikas staiga nenori eiti į mokyklą. Dingsta daiktai. „Pamiršo“ pietų pinigus. Ryte skauda pilvą, o šeštadienį – nebe.
Patyčios retai prasideda nuo smūgio. Dažniausiai jos prasideda nuo to, ko tėvai nemato.
Kas yra patyčios, o kas ne
Ne kiekvienas konfliktas yra patyčios. Patyčias apibrėžia trys požymiai kartu: elgesys kartojasi, jis tyčinis, ir tarp vaikų yra jėgų nelygybė – fizinė, socialinė ar skaitmeninė.
Vienkartinis barnis per pertrauką yra konfliktas. Kelis mėnesius trunkantis izoliavimas iš grupės – jau ne.
Ženklai, kuriuos verta pastebėti
Nenoras eiti į mokyklą be aiškios priežasties. Sugadinti ar dingę daiktai. Miego ir apetito pokyčiai. Kritęs mokymosi rezultatas. Vengimas kalbėti apie klasiokus. Staigus telefono slėpimas arba, priešingai, jo vengimas.
Skaitmeninės patyčios ypač klastingos: jos neturi pertraukos skambučio ir keliauja namo kartu su vaiku.
Ką daryti pirmiausia
Išklausyti nepertraukiant. Pirmieji tėvų žodžiai lemia, ar vaikas kalbės toliau. „Kodėl neatsikirtai?“ užveria pokalbį iš karto.
Nežadėti to, ko negalite ištesėti. Ypač – kad niekam nesakysite. Patyčių sustabdyti be suaugusiųjų mokykloje neįmanoma.
Fiksuoti. Datos, dalyviai, kas įvyko. Skaitmeninių patyčių atveju – ekrano nuotraukos. Be to mokyklos pokalbis virsta žodžiu prieš žodį.
Nesikreipti tiesiai į skriaudėjo tėvus. Tai beveik visada baigiasi dviejų šeimų konfliktu, o vaikui – atpildu klasėje.
Ko galima reikalauti iš mokyklos
Kiekviena Lietuvos mokykla privalo turėti patyčių prevencijos ir intervencijos tvarkos aprašą ir vaiko gerovės komisiją. Tai reiškia, kad reagavimas nėra klasės vadovo geros valios klausimas.
Tėvai gali prašyti: raštiško pranešimo apie situaciją registravimą, vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame turi teisę dalyvauti, konkrečių priemonių su terminais ir atsakingais asmenimis, bei grįžtamojo ryšio po nustatyto laiko.
Jei mokykla neveikia – kreipiamasi į steigėją, savivaldybės švietimo skyrių. Sunkiais atvejais – į vaiko teisių apsaugą, o esant smurtui – į policiją.
Jei skriaudėjas – jūsų vaikas
Tai ne nuosprendis tėvams. Vaikas, kuris skriaudžia, dažnai pats sprendžia kažkokią savo problemą: patiria smurtą kitur, kovoja dėl statuso grupėje, kartoja tai, ką mato. Gynyba „jis tik juokavo“ atima iš vaiko galimybę pasitaisyti.
Susiję puslapiai
- Vaikas neklauso mokykloje: ką daryti gavus mokytojo skambutį
- Vaikas nesusikaupia: kada verta kreiptis
Šaltiniai
- Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — e-seimas.lrs.lt
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija — smsm.lrv.lt
- Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba — vaikoteises.lt
