Elektronai laide šliaužia lėčiau už sraigę, o lemputė vis tiek užsidega akimirksniu. Fizika paaiškina kodėl: energiją neša laukas aplink laidą.
Urvas, kurį vos neužpylė statybininkai: ką ten veikė žmonių protėviai prieš 400 000 metų
Šiaurės Izraelyje, prie Fureidžio miestelio, statybų zonoje atsidūręs urvas pasirodė esąs dvigubai senesnis, nei manyta. Jame gyveno hominidai, dar prieš neandertaliečius ir mūsų rūšį.
Sala, gimusi 1963-iaisiais: kodėl į Surtsį negalima atsivežti nė vienos sėklos
Prie Islandijos krantų iš vandenyno išnirusi ugnikalnio sala jau šešis dešimtmečius yra uždara gamtos laboratorija. Čia stebima, kaip gyvybė užkariauja visiškai tuščią žemę.
Romėniška galva po actekų laikų grindimis: Meksikos radinys, dėl kurio ginčijamasi beveik šimtmetį
1933 metais Meksikoje, po nepažeistomis ikikolumbinės šventyklos grindimis, rasta maža terakotos galvutė su barzda ir romėniška šukuosena. Ar tai įrodymas, kad europiečiai Amerikoje lankėsi anksčiau už Kolumbą?
Kuri planeta arčiausiai Žemės? Ne Venera ir ne Marsas – atsakymas slypi vidurkyje
Vadovėliai sako, kad mūsų artimiausia kaimynė – Venera. Tačiau suskaičiavus vidutinį atstumą per ilgą laiką paaiškėja, kad dažniausiai arčiausiai mūsų būna mažytis Merkurijus.
Jūreivių pasakojimai apie 20 metrų vandens sienas pasitvirtino: iš kur atsiranda bangos milžinės
Šimtmečius jų pasakojimais nelabai tikėta, kol 1995 m. prietaisai užfiksavo 26 m bangą. Dabar milijardo bangų duomenys ir dirbtinis intelektas parodė, kas jas sukelia.
39 897 km/h: greičio rekordas iš 1969-ųjų, kurio nepagerino net Artemis II
2026 m. balandį Artemis II įgula nuskrido toliau nuo Žemės nei bet kas iki jos. O štai greičiausiais žmonėmis istorijoje tebėra Apollo 10 astronautai – ir tai padaryta sąmoningai.
Superkompiuteris apskaičiavo, kada Žemėje baigsis deguonis. Atsakymas ramina ir gąsdina kartu
Daugiau nei 400 000 modelio paleidimų parodė: deguonies turtinga Žemės atmosfera išsilaikys dar apie milijardą metų. Tačiau jos pabaiga gali būti netikėtai staigi.
5 km gylyje guli 2 tonos aukso: kodėl povandeninio laivo I-52 lobio niekas neiškelia
1995 m. Atlanto dugne, daugiau nei 5 km gylyje, rastas japonų povandeninis laivas I-52 su dviem tonomis aukso. Po trisdešimties metų lobis vis dar ten – ir tam yra rimtų priežasčių.
Žmonės per 17 metų pastūmė Žemės ašį beveik 80 cm – ir ne tyčia
Tarp 1993 ir 2010 metų žmonės išsiurbė apie 2150 gigatonų požeminio vandens. Tiek masės perkelta, kad Žemės sukimosi ašis pasislinko beveik 80 centimetrų į rytus.