1933 metais Meksikoje, po nepažeistomis ikikolumbinės šventyklos grindimis, rasta maža terakotos galvutė su barzda ir romėniška šukuosena. Ar tai įrodymas, kad europiečiai Amerikoje lankėsi anksčiau už Kolumbą?
Kuri planeta arčiausiai Žemės? Ne Venera ir ne Marsas – atsakymas slypi vidurkyje
Vadovėliai sako, kad mūsų artimiausia kaimynė – Venera. Tačiau suskaičiavus vidutinį atstumą per ilgą laiką paaiškėja, kad dažniausiai arčiausiai mūsų būna mažytis Merkurijus.
Jūreivių pasakojimai apie 20 metrų vandens sienas pasitvirtino: iš kur atsiranda bangos milžinės
Šimtmečius jų pasakojimais nelabai tikėta, kol 1995 m. prietaisai užfiksavo 26 m bangą. Dabar milijardo bangų duomenys ir dirbtinis intelektas parodė, kas jas sukelia.
39 897 km/h: greičio rekordas iš 1969-ųjų, kurio nepagerino net Artemis II
2026 m. balandį Artemis II įgula nuskrido toliau nuo Žemės nei bet kas iki jos. O štai greičiausiais žmonėmis istorijoje tebėra Apollo 10 astronautai – ir tai padaryta sąmoningai.
Superkompiuteris apskaičiavo, kada Žemėje baigsis deguonis. Atsakymas ramina ir gąsdina kartu
Daugiau nei 400 000 modelio paleidimų parodė: deguonies turtinga Žemės atmosfera išsilaikys dar apie milijardą metų. Tačiau jos pabaiga gali būti netikėtai staigi.
5 km gylyje guli 2 tonos aukso: kodėl povandeninio laivo I-52 lobio niekas neiškelia
1995 m. Atlanto dugne, daugiau nei 5 km gylyje, rastas japonų povandeninis laivas I-52 su dviem tonomis aukso. Po trisdešimties metų lobis vis dar ten – ir tam yra rimtų priežasčių.
Žmonės per 17 metų pastūmė Žemės ašį beveik 80 cm – ir ne tyčia
Tarp 1993 ir 2010 metų žmonės išsiurbė apie 2150 gigatonų požeminio vandens. Tiek masės perkelta, kad Žemės sukimosi ašis pasislinko beveik 80 centimetrų į rytus.
Kūnas sensta ne tolygiai, o šuoliais: du amžiaus taškai, kai pokyčiai ryškiausi
Stanfordo mokslininkai kelerius metus sekė 108 žmones, stebėjo daugiau nei 135 tūkstančius molekulių bei mikrobų ir pamatė du staigius pokyčių pliūpsnius – vidutiniškai ties 44 ir 60 metų.
12 262 metrai ir 180 °C: ką iš tiesų rado giliausiame Žemės gręžinyje
Kolos pusiasalyje sovietų mokslininkai gręžė 24 metus ir pasiekė 12 262 metrus. Vietoj „pragaro garsų“ jie rado karštą vandenį, vandenilį ir 2 milijardų metų senumo mikrofosilijas.
Vilnos veltinis ar sintetika: kuo skiriasi namų šlepetės
Dvi vienodai atrodančios šlepetės gali būti visiškai skirtingos: viena šildo nuo spalio iki balandžio, kita po valandos palieka pėdą drėgną. Skirtumą dažniausiai lemia ne storis […]