Dar prieš porą metų lapkritis vienuoliktokams ir dvyliktokams buvo nervingas mėnuo: iki jo pabaigos reikėjo apsispręsti, kokius valstybinius brandos egzaminus laikys. Dabar terminas pratęstas iki vasario 15-osios. Atrodo, kad tai gera žinia. Mokytojai sako, kad gera tik tiems, kurie tą laiką naudoja, o ne atideda.
Kas pasikeitė
Du dalykai. Pirma, nuo 2026 m. valstybinių brandos egzaminų išlaikymo kartelė nuleista nuo 35 iki 25 taškų. Antra, sprendimo dėl egzaminų pasirinkimo terminas perkeltas iš lapkričio pabaigos į vasario 15 d. Stojantiems į universitetus galioja ir kita taisyklė: trijų (stojant į menus – dviejų) valstybinių egzaminų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei pagrindinis pasiekimų lygis.
Kitaip tariant, išlaikyti tapo lengviau, pasirinkti – galima vėliau, bet stojimo slenkstis niekur nedingo.
Klaida, kurią mokytojai mato kasmet
Ji vadinasi „pažiūrėsim po pusmečio“. Dvyliktokas, kuris lapkritį dar nežino, laikys fiziką ar biologiją, dažniausiai nesimoko nė vienos iš jų taip, kaip reikėtų egzaminui. Jis mokosi abi „vidutiniškai“, o vasario viduryje pasirenka tą, kur geresnis pažymys. Tada lieka trys su puse mėnesio iki egzamino, kai bendraamžis tą patį dalyką tikslingai kartoja nuo rugsėjo.
Rezultatas matomas kiekvieną liepą: tie, kurie apsisprendė anksti ir kartojo tikslingai, surenka gerokai daugiau taškų nei tie, kurie rinkosi vasarį ir tada bandė viską „pasivyti“. Egzaminas išlaikytas, bet į norimą programą tų taškų neužtenka. Universitetas „pralaimėtas“ ne per egzaminą, o per lapkritį, kai sprendimas buvo atidėtas.
Kodėl terminas buvo nukeltas
Ministerijos logika – mažinti stresą ir leisti mokiniams rinktis pagal realų pirmojo pusmečio rezultatą. Tai veikia tiems, kurie svyruoja tarp dviejų panašių dalykų ir nori pamatyti, kuriame sekasi geriau. Neveikia tiems, kurie naudoja terminą kaip leidimą nespręsti.
Yra ir techninis aspektas: nuo šių metų veikia nauja elektroninė sistema ir Užduočių bankas, todėl mokyklos turi daugiau laiko suvesti pasirinkimus.
Ką daryti dabar, lapkritį
Mokytojų patarimas paprastas: sprendimą priimti dabar, o vasario 15-ąją laikyti ne terminu, o galimybe pataisyti, jei kažkas labai pasikeitė.
Pirma, pasižiūrėti į stojimo reikalavimus trijose programose, kurios realiai domina. Konkursinio balo formulės rodo, kurie egzaminai turi didžiausią svorį – dažnai tai ne tas dalykas, kurio pažymys geriausias.
Antra, užduoti sau nepatogų klausimą: ar renkuosi dalyką, nes jis reikalingas, ar nes mokytoja gera. Antruoju atveju vasarį bus skaudu.
Trečia, vienuoliktokams – tai dar svarbiau. Jų pasirinkimas lemia, kokius dalykus jie mokysis išplėstiniu kursu, ir pakeisti tai antrame pusmetyje praktiškai neįmanoma.
Dar viena naujovė, kurios dalis mokinių nepastebėjo
Biologijos valstybinio egzamino I ir II dalys šiemet vyko kovo 2 ir 5 d., informatikos II dalis – kovo 6 d. Tendencija aiški: dalis egzaminų keliasi į pavasarį, todėl „laiko dar yra“ realybėje reiškia keliomis savaitėmis mažiau, nei atrodo.
Ką turėtų žinoti tėvai
Tėvams verta suprasti vieną dalyką: 25 taškų kartelė yra išlaikymo riba, ne stojimo. Vaikas, surinkęs 30 taškų, gaus brandos atestatą, bet į valstybės finansuojamą vietą daugelyje programų su tokiu rezultatu nepateks. Todėl klausimas „ar išlaikys“ šiais metais tapo mažiau svarbus nei klausimas „kiek surinks“.
Antras dalykas – pokalbis apie pasirinkimą namuose turėtų vykti dabar, ne vasarį. Ne spaudimo, o fakto forma: kokios trys programos, kokie egzaminai joms reikalingi, kiek laiko liko. Dauguma dvyliktokų, mokytojų teigimu, sprendimą atideda ne iš tingėjimo, o iš nežinojimo, ko tiksliai reikės. Pusvalandis su stojimo taisyklėmis prie kompiuterio dažnai išsprendžia tai, ko neišsprendžia mėnesiai raginimų.
Trečia – jei vaikas tikrai svyruoja tarp dviejų dalykų, protingiausias kelias yra mokytis abu rimtai iki sausio ir tada rinktis pagal pusmečio rezultatą. Tai sunkiau, bet tai vienintelis būdas, kai atidėtas sprendimas nevirsta prarastais taškais.
Užduočių bankas – įrankis, kurį dauguma ignoruoja
Nuo šių metų veikiantis Užduočių bankas yra nemokama vieta pasitikrinti, kaip atrodo tikros valstybinio egzamino užduotys ir kiek taškų realiai surenkate dabar, lapkritį. Mokytojai pataria paprastą testą: išspręsti po vieną užduočių rinkinį iš dviejų svarstomų dalykų ir palyginti ne pažymį, o surinktų taškų procentą. Skirtumas dažnai būna netikėtas – dalykas, kuriame pažymys devynetas, egzamino formatu gali duoti 50 taškų, o aštuonetas – 70. Tai ir yra informacija, kurios reikia sprendimui, o ne pusmečio laukimas.
Šaltinis: LRT.lt
