
Atidarote elektroninį dienyną ir matote naują pranešimą: „Trukdė pamokai.“ Arba „Neatliko užduoties.“ Širdis kiek sunkiau plaka, o mintyse jau sukasi dešimtys klausimų. Daugelis tėvų pirmiausia pyksta, kiti jaučia gėdą ar nerimą. Tačiau pastaba nėra nuosprendis, ir tai, kaip į ją reaguosite, gali nulemti, ar situacija išsispręs, ar pablogės.
Pirmiausia: sustokite
Neatsakykite iš karto. Jei esate pikti, atidėkite pokalbį valandai ar ryto laikui. Skubiai parašytos žinutės mokytojui ar vaikui dažniausiai pasirodo emocingesnės nei norėjote.
Išsiaiškinkite, ką pastaba iš tikrųjų reiškia
Pastabos būna įvairios: dėl elgesio, užduočių, pamokos dalyvavimo. Kartais jos trumpos ir nepaaiškina konteksto. Prieš reaguodami, atsakykite sau:
- ar žinau, kas tiksliai nutiko;
- ar tai vienkartinis atvejis, ar pasikartojantis;
- ar pastaba apie vaiko elgesį, ar apie mokymosi rezultatus;
- ar yra kitų pastabų ar ženklų, kad vaikui sunku.
Kaip kalbėtis su vaiku
- Paklauskite, ką jis pats mano. „Pastebėjau pastabą dienyne. Papasakok, kas nutiko.“
- Išklausykite iki galo. Net jei vaiko versija skiriasi nuo mokytojo.
- Nepuolkite kaltinti. Griežtas tonas daro vaiką gynybinį.
- Pasakykite, kad kartu ieškosite sprendimo. Vaikas turi jausti, kad jūs esate jo pusėje, o ne prieš jį.
- Aptarkite, ką galima pakeisti. Konkretu: „Kitą kartą, kai nuobodu, pakelk ranką ir paprašyk užduoties.“
Kaip kalbėtis su mokytoju
- Rašykite mandagiai ir trumpai. „Sveiki, pastebėjau pastabą. Norėčiau suprasti situaciją ir padėti. Gal galėtume trumpai pasikalbėti?“
- Paklauskite fakto, ne kaltinkite. „Kas nutiko pamokoje?“ geriau nei „Kodėl jūs bausite mano vaiką?“
- Išklausykite mokytojo požiūrį. Net jei nesutinkate, jis mato klasę kitaip nei jūs.
- Pasiūlykite bendrą planą. Kaip vaikui padėti, kad pastabų mažėtų.
- Padėkokite už pastebėjimą. Tai nuteikia bendradarbiauti.
Ko vengti
- Rašyti pykčio žinučių vėlai vakare.
- Aptarinėti mokytojo tėvų grupėje. Tai tik didina įtampą.
- Lyginti mokytojo su kitais. Tai sukelia gynybą.
- Žeminti vaiką prieš mokytoją ar kitus. Vaiko savivertė ir taip pažeidžiama.
Kada pastaba rodo gilesnę problemą
Jei pastabos kartojasi, o vaikas atrodo nelaimingas, verta pažvelgti plačiau. Gali būti, kad jam sunku koncentruotis, jis jaučiasi nesuprastas ar kenčia nuo patyčių. Tada pasikalbėkite su klasės vadovu ir mokyklos psichologu. Vaikai gali skambinti Vaikų linijai: 116 111.
Kai nesutinkate su mokytoju
Jei manote, kad pastaba nepagrįsta ar nesąžininga, pirmiausia pasikalbėkite tiesiogiai su mokytoju. Jei pokalbis nepadeda, kreipkitės į klasės vadovą ar mokyklos vadovybę. Kreipimasis į aukštesnę instanciją turėtų būti paskutinė, o ne pirmoji priemonė.
Skirtingų pastabų tipai
Ne visos pastabos vienodos. Kai kurios skirtos informuoti („nepasiėmė sąsiuvinio“), kitos įspėti („trukdo pamokai“), dar kitos fiksuoja pasikartojantį elgesį. Prieš reaguodami, pažiūrėkite, kokia tai pastaba, ir ar ji pasikartoja. Viena pastaba ne visada reikalauja didelio pokalbio, o penkios per mėnesį jau verta aptarti.
Kaip padėti vaikui keistis
Jei pastabos kartojasi dėl to paties elgesio, pabandykite su vaiku sutarti paprastą planą. Pavyzdžiui, jei trukdo kalbėdamas, galima susitarti, kad jis pasirenka kitą vietą ar turi ženklą, kai mokytojas pakelia ranką. Aptarkite, kas padėtų jam elgtis kitaip. Vaikai dažniau laikosi susitarimų, kuriuos patys sukūrė.
Kaip nesusipykti su mokytoju
Mokytojai daro tai, ką gali, kad klasė veiktų. Net jei nesutinkate su pastaba, prisiminkite, kad abu norite to paties: kad vaikas mokytųsi ir jaustųsi gerai. Rašydami ar kalbėdami pradėkite nuo padėkos už pastebėjimą ir paprašykite pagalbos suprasti situaciją. Toks tonas padeda išvengti gynybos.
Kai pastaba nėra pagrįsta
Jei jaučiate, kad pastaba neteisinga, pateikite savo požiūrį ramiai: „Mano vaikas pasakoja kitaip, norėčiau suprasti, kas nutiko.“ Paprašykite konkrečių pavyzdžių, išklausykite ir tada aptarkite. Jei nesutarimas išlieka, pasitarkite su klasės vadovu ar mokyklos vadovybe. Dauguma situacijų išsprendžiama pokalbiu, kol nepasiekia šio etapo.
Maža žinutė mokytojui po susitarimo
Kai susitariate dėl plano, parašykite trumpą padėkos žinutę: „Dėkoju už pokalbį. Mes namuose aptarėme situaciją ir bandysime tai, ką sutarėme.“ Mokytojui tai rodo, kad rimtai žiūrite į problemą, o vaikui parodo, kad suaugusieji dirba kartu, o ne vienas prieš kitą.
Trumpai
Pastaba dienyne yra signalas, o ne verdiktas. Ramus pokalbis su vaiku ir mokytoju, noras suprasti ir bendras planas leidžia išspręsti didžiąją dalį situacijų, kol jos neįsisenėjo.





