Skaičiai paprasti ir nemalonūs. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) suskaičiavo, kad 2026–2031 metais Lietuvos mokykloms reikės apie 6,7 tūkst. naujų dalykų mokytojų. Per tą patį laiką pedagogikos studijas baigs apie 4,2 tūkst. žmonių. Trūkumas – 2,5 tūkst. mokytojų dar prieš įskaičiuojant tuos, kurie diplomą pasiims, bet į klasę niekada neįeis.
Kodėl diplomas dar nereiškia mokytojo
Čia ir prasideda tikroji problema. Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė atkreipia dėmesį, kad beveik pusė baigusiųjų pedagogikos bakalauro studijas mokyklose nedirba. O iš tų jaunesnių nei 30 metų mokytojų, kurie vis dėlto ateina į pagrindinio ugdymo klases, dalis profesiją palieka per pirmuosius penkerius metus.
Kitaip tariant, 4,2 tūkst. absolventų realiai virsta gal 2 tūkst. dirbančių mokytojų. Tada 6,7 tūkst. poreikis atrodo visai kitaip – trūks ne 2,5 tūkst., o gerokai daugiau.
„Vien pritraukti daugiau studentų neužtenka – turime geriau parengti“, – NŠA prognozę komentavo L. Tilvytė. Jos žodžiais, didesnis stojančiųjų skaičius negarantuoja, kad mokyklose pakaks mokytojų.
Kurių dalykų pamokos nukentės pirmiausia
Oficiali prognozė dalykų sąrašo neskelbia, tačiau mokyklų vadovai jau dabar gali pasakyti, kur spraga atsivers pirmiausia. Tai dalykai, kuriuose mokytojų amžiaus vidurkis didžiausias ir kur jaunų specialistų beveik nestoja: fizika, chemija, matematika, informatika, fizinis ugdymas mažesnėse mokyklose. Rajono gimnazijai vieno išėjusio fizikos mokytojo pakeitimas gali reikšti, kad dalyką dėstys biologijos ar geografijos mokytojas, baigęs trumpus persikvalifikavimo kursus.
Didmiesčiuose problema švelnesnė – ten mokytojas gali rinktis iš kelių mokyklų, o mokykla – iš kelių kandidatų. Rajonuose atvirkščiai: tą patį fizikos mokytoją dalijasi dvi ar trys mokyklos, ir kai jis išeina į pensiją, dalijasi jau niekuo.
Ką siūlo ekspertai
Švietimo kelrodyje, kurį „Švietimas #1“ parengė kartu su ISM universitetu, siūlomas vienas konkretus sprendimas: būsimus pagrindinės mokyklos mokytojus rengti pagal bent dviejų dalykų programas ir mokyti dirbti su skirtingo amžiaus mokiniais. Logika aiški – fizikos ir matematikos mokytojas gali surinkti pilną etatą vienoje mokykloje, o vien fizikos mokytojas mažoje mokykloje gauna pusę etato ir išeina į privatų sektorių.
Antras siūlymas liečia ne stojančiuosius, o jau dirbančius: jei pirmieji penkeri metai yra tas laikotarpis, kai jaunas mokytojas pasiduoda, tai būtent čia reikia mentorystės, mažesnio krūvio ir mažiau administracinio darbo. Ministerija savo ruožtu kalba apie administracinės naštos mažinimą kaip apie prioritetą.
Ką tai reiškia tėvams jau dabar
Pirma, dalyko mokytojo kaita vidury mokslo metų taps dažnesnė, ypač rajonuose. Verta iš anksto pasidomėti, kas mokykloje dėsto gamtos mokslus ir ar yra pavaduojantis specialistas.
Antra, jungtinės pamokos ir nuotolinis dėstymas iš kitos mokyklos nebebus išimtis. Kai kurios savivaldybės jau dabar vieną mokytoją „dalijasi“ per vaizdo ryšį.
Trečia, mokytojo trūkumas tiesiogiai veikia egzaminų rezultatus: vaikas, kuriam fiziką trejus metus dėstė ne fizikas, į valstybinį egzaminą ateina su kitokiu pasiruošimu nei jo bendraamžis Vilniuje.
Skaičiai, kuriuos verta įsiminti
Reikės iki 2031 m.: ~6,7 tūkst. mokytojų. Baigs studijas: ~4,2 tūkst. Nedirba mokyklose po bakalauro: beveik pusė. Palieka profesiją per 5 metus: dalis jaunesnių nei 30 metų pagrindinio ugdymo mokytojų.
Tai ne prognozė apie tolimą ateitį. Pirmokas, kuris šį rugsėjį atėjo į mokyklą, į aštuntą klasę pateks 2033-iaisiais – tada, kai šis trūkumas bus pasiekęs piką.
Kodėl jauni mokytojai išeina
Atlyginimas čia ne vienintelė priežastis, nors nuo sausio jis vėl auga. Mokyklų vadovai mini tris dalykus, kurie jauną specialistą „nulaužia“ greičiau nei alga: pirmieji metai be mentoriaus, kai 24 metų mokytojui tenka pačiam susidoroti su aštuntokų klase; popieriai, kurių užpildymas užima daugiau laiko nei pamokų ruoša; ir tėvų bei mokinių konfliktai, kuriuose jaunas mokytojas dažnai lieka vienas. Ministerija šį rudenį paleido Mokytojų liniją su psichologine ir teisine pagalba – tai ženklas, kad problema pripažinta, bet linija dirba keturias valandas per dieną, o klasė – visą dieną.
Yra ir paprastesnė aritmetika: pedagogikos studijas baigęs matematikas gali dirbti IT ar finansų sektoriuje su gerokai didesniu atlyginimu ir be vakarinių sąsiuvinių taisymų. Kol ši alternatyva egzistuoja, studentų skaičius auditorijose nevirs mokytojų skaičiumi klasėse.
Šaltiniai: Respublika.lt / NŠA prognozė, tv3.lt / Švietimo kelrodis
