Frazė „pranešime vaiko teisių tarnybai“ daugeliui tėvų skamba kaip grasinimas. Kai kurie jos išsigąsta, kiti ją išgirsta kaip tuščią žodį. Tiesa yra per vidurį: mokyklos tokią galimybę turi, bet ja naudojasi ne dėl kiekvienos praleistos pamokos.
Ką sako praktika
Tėvai įspėjami, kad dėl dažno pamokų praleidimo gali būti informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Tuo pat metu pažymima, kad ši tarnyba į tokius atvejus įsitraukia retai. Dažniausiai taip nutinka tada, kai vaikas mokyklos nelanko nuolat, o mokyklos pastangos išsiaiškinti priežastis ir padėti nedavė rezultato.
Kitaip tariant, vienkartinė šeimos kelionė ar kelios dienos dėl peršalimo tokios situacijos nesukelia. Dėmesys krypsta į sistemingą nelankymą.
Kokie ženklai verčia mokyklą nerimauti
Mokykla įsitraukia, kai pastebi:
- pamokų praleidimą be pateisinimo, kuris kartojasi;
- vaiką, kuris „išnyksta“ iš tam tikrų pamokų, bet nepasirodo ir kitose;
- tėvus, kurie neatsako į skambučius, žinutes ar kvietimus pasikalbėti;
- ilgas pertraukas be jokių paaiškinimų.
Mokykla taip pat privalo tą pačią dieną informuoti tėvus, jei jie patys nepranešė apie vaiko neatvykimą. Tai viena iš pirmųjų apsaugos priemonių: jei vaiko nėra, o namuose to nežinoma, tai greitai paaiškėja.
Nuo ko mokykla pradeda
Paprastai veikiama pakopomis, ir pirmas žingsnis yra paprastas pokalbis:
- Klasės vadovas aptaria situaciją su tėvais ir mokiniu.
- Socialinis pedagogas ar psichologas bando išsiaiškinti priežastis: patyčios, sunkumai su mokymusi, šeimos problemos.
- Vaiko gerovės komisija aptaria pagalbos priemones.
- Tik jei viskas nepadeda, svarstoma, ar kreiptis į kitas institucijas, įskaitant Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
Kai kurių mokyklų aprašuose lankomumo problema apibrėžiama konkrečiai. Pavyzdžiui, vienos Vilniaus gimnazijos tvarkoje gimnazijos nelankančiu laikomas mokinys, per mokslo metus praleidęs daugiau kaip pusę pamokų be pateisinamos priežasties. Tai konkrečios mokyklos taisyklė, o ne bendras valstybinis skaičius.
Kodėl ne visada kalta „tinginystė“
Kai vaikas nelanko pamokų, tėvai dažnai pirmiausia mano, kad jam tiesiog nesinori mokytis. Tačiau už to neretai slypi kiti dalykai: patyčios, įtampa dėl kontrolinių, sunkumai suprasti medžiagą, santykiai su mokytoju, nuovargis ar sveikatos problemos. Kuo anksčiau tai išsiaiškinama, tuo mažiau tikėtina, kad klausimas pasieks tarnybą.
Ką daryti tėvams, kad iki to nenueitų
- Atsiliepkite mokyklai. Vienas atsakytas skambutis dažnai išsprendžia daugiau nei dešimt pateisinimų.
- Pateisinkite pamokas laiku per dienyną, laikantis mokyklos tvarkos.
- Pasakykite tiesą. Jei vaikas turi sunkumų, mokykla gali padėti, tačiau tik tada, kai apie tai žino.
- Nelaukite, kol „n“ susikaups. Jei vaikas jau kelintą kartą atsisako eiti į mokyklą, pasikalbėkite su klasės vadovu ar mokyklos psichologu.
- Žinokite savo mokyklos aprašą. Joje parašyta, kokias priemones mokykla taiko ir kokia seka.
Svarbiausia
Vaiko teisių tarnyba nėra pirmoji stotelė ir paprastai nėra baudžiamasis žingsnis už vieną kelionę. Tai paskutinė grandis, kai mokyklos pagalba nepasiteisino. Didžiausią skirtumą daro tai, ar tėvai ir mokykla kalbasi tarpusavyje dar iki to momento.
Ar tarnyba gali „užlipti ant kulnų“ be pagrindo
Mokykla negali kreiptis tiesiog dėl to, kad tėvai neparašė vieno pateisinimo. Veiksmai remiasi pasikartojančiu nelankymu ir pagalbos bandymais. Todėl pats svarbiausias apsaugos būdas yra bendravimas: jei mokykla žino, kas vyksta, ji paprastai ieško sprendimų kartu su šeima, o ne vietoj jos.
Straipsnyje pateikta bendra informacija. Konkrečias taisykles nustato mokyklos lankomumo tvarkos aprašas ir galiojantys teisės aktai.
