Šeštadienis, lapkričio 7 d.

Smurtaujantį mokinį išves iš pamokos ir pašalins iš mokyklos: Seime – pataisos, dėl kurių tėvai jau pasidalijo į dvi stovyklas

ŠMSM rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl mokytojų saugumo, o Seime pristatytas projektas leistų agresyvų mokinį išvesti iš pamokos ir pašalinti iš mokyklos. Vaiko teisių kontrolierė – prieš.

Uždarytos klasės durys ir kuprinė koridoriuje
Nuotrauka sugeneruota dirbtinio intelekto.

Tai, apie ką mokytojai kalbėjo mokytojų kambariuose metų metus, spalį pasiekė Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. Ant stalo – du dokumentai: ministerijos rengiamos Švietimo įstatymo pataisos dėl mokytojų saugumo ir Seimo nario projektas, kuris mokykloms suteiktų teisę smurtaujantį mokinį išvesti iš pamokos ir pašalinti iš mokyklos. Tėvų reakcija pasidalijo dar prieš registruojant projektą.

Ką siūlo ministerija

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nori trijų dalykų: daugiau pagalbos mokytojams, aiškesnio reagavimo į smurtą mechanizmo ir stipresnės mokytojų teisių bei orumo apsaugos. ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė komitete sakė, kad dabartiniame Švietimo įstatyme kaip smurto formos išskirtos tik patyčios, patyčios kibernetinėje erdvėje ir vaiko nepriežiūra, o to tikrai neužtenka – todėl siūloma aiškiau apibrėžti, kas yra smurtas ir kokios jo formos.

Pasiūlymus rengia ministerijos darbo grupė, remdamasi Mykolo Romerio universiteto atliktu pedagogų tyrimu, kartu dirba Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Viceministras Jonas Petkevičius komitete pabrėžė, kad mokytojų saugumas yra ne tik fizinės apsaugos, bet ir švietimo kokybės klausimas – nuo jo tiesiogiai priklauso mokinių pasiekimai.

Ką siūlo Seimo narys

Socialdemokratas Darius Jakavičius komitete pristatė dar neregistruotą Švietimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo mokykloms būtų suteikta daugiau galimybių reaguoti į agresyvų mokinių elgesį – iki išvedimo iš pamokos ir pašalinimo iš mokyklos. Tai žingsnis toliau nei ministerijos variantas: ministerija kalba apie apibrėžimus ir pagalbą, projektas – apie konkrečias sankcijas.

Kas prieštarauja

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė mokinių šalinimui nepritaria. Argumentas žinomas iš kitų šalių patirties: pašalintas iš mokyklos vaikas niekur nedingsta – jis atsiduria gatvėje, kitoje mokykloje su ta pačia problema arba namuose, kur problema dažnai ir gimė. Šalinimas apsaugo konkrečią klasę, bet ne visuomenę, kuri tą vaiką sutiks po dešimties metų.

Kita pusė atsako taip pat aštriai: vienas agresyvus mokinys gali paralyžiuoti 28 bendraklasių mokymąsi ir išvaryti iš profesijos mokytoją, kurį pakeisti nėra kuo. Mokytojų linija, pradėjusi veikti spalio 9 d., rodo, kad problemos mastas pripažintas.

Kaip tai atrodo klasėje dabar

Šiuo metu mokytojas, susidūręs su fiziškai agresyviu mokiniu, turi labai mažai teisėtų įrankių: gali kviesti socialinį pedagogą ar administraciją, rašyti pastabą, inicijuoti vaiko gerovės komisijos svarstymą. Išvesti mokinį iš klasės formaliai gali tik su lydinčiu asmeniu, o pašalinti iš mokyklos – tik per savivaldybės procedūrą, kuri trunka mėnesius ir dažniausiai baigiasi perkėlimu į kitą mokyklą.

Todėl realybėje dažniausiai nutinka viena iš dviejų: mokytojas toleruoja arba mokytojas išeina.

Ką turėtų žinoti tėvai

Pirma, nė vienas projektas dar nėra priimtas – komitetas tik pradėjo svarstymą, ministerijos pataisos dar rengiamos. Antra, net jei šalinimas būtų įteisintas, jis būtų kraštutinė priemonė po kitų žingsnių, ne pirma reakcija. Trečia, ir svarbiausia: jei jūsų vaiko klasėje yra agresyvus mokinys, teisė reikalauti saugios mokymosi aplinkos yra jau dabar – per mokyklos vaiko gerovės komisiją ir, jei nepadeda, per savivaldybės švietimo skyrių. Nereikia laukti įstatymo, kad mokykla pradėtų veikti.

Diskusija Seime tęsis: komitetas paprašė ministerijos papildyti pasiūlymus. Kuria linkme ji pasuks, priklausys ir nuo to, kiek garsiai kalbės tėvai – abiejų stovyklų.

Kaip tai sprendžia kitos šalys

Daugumoje Europos šalių, kur toks įrankis egzistuoja, jis veikia su dviem sąlygomis: nušalinimas yra laikinas ir terminuotas, o mokykla ar savivaldybė privalo užtikrinti vaikui mokymąsi tuo laikotarpiu – kitoje mokykloje, specialioje grupėje ar nuotoliniu būdu. Jungtinėje Karalystėje, kur pašalinimai taikomi plačiausiai, tyrimai rodo ryšį tarp pašalinimo iš mokyklos ir vėlesnių problemų su teisėsauga – būtent šiais duomenimis dažniausiai remiasi vaiko teisių gynėjai.

Lietuvos projektas kol kas nedetalizuoja, kas vyksta su pašalintu mokiniu kitą dieną. O tai ir yra klausimas, nuo kurio priklauso, ar pataisos apsaugos mokytojus, ar tik perkels problemą į kitą pastatą.

Šaltiniai: LRT.lt, tv3.lt

Rasa Petrauskienė

Mokymosi ir mokyklos temų autorė

Rasa rašo apie mokyklą, mokymąsi ir švietimo naujienas: kaip veikia atmintis ir dėmesys, kas keičiasi mokyklose ir kaip tai paliečia mokinius, tėvus ir mokytojus. Remiasi tyrimais, oficialiais dokumentais ir mokytojų patirtimi.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Naujienos

Skaitomiausi

  1. Direktoriams – iki 354 eurų daugiau, auklėtojoms – vos 114: kiek nuo sausio augs švietimo algos
  2. Vitaminas C vaikams: kiek jo reikia ir kodėl jis svarbus
  3. Pasaulio pabaiga 2026 m. lapkričio 13 d.: ką iš tiesų apskaičiavo mokslininkai prieš 66 metus
  4. Tėvai nustebs: 9 iš 10 Lietuvos mokyklų telefonus uždraudė visiškai – štai kaip dabar susisiekti su vaiku
  5. Limfodrenažinis masažas po plastinės operacijos: kada pradėti ir ko tikėtis
  6. 4C ir dar trys dalykai: kaip įvertinti briliantą, kai renkatės žiedą