Skaičius įspūdingas: 2026 m. valstybės ir savivaldybių asignavimai švietimui perkopia 5 milijardus eurų – puse milijardo daugiau nei 2025-aisiais. Švietimo išlaidos sudaro 5,7 proc. BVP, mokslui ir studijoms skirta daugiau nei milijardas. O rugsėjį tėvų grupėse vėl sukasi ta pati žinutė: „Renkam po 10 eurų popieriui ir tualetiniam.“ Abu dalykai tikri. Kaip?
Kur eina didžioji dalis
Pirmas ir svarbiausias atsakymas – atlyginimai. Po ilgų derybų su švietimo profesinėmis sąjungomis ir Finansų ministerija nuo sausio didėja darbo užmokestis visiems mokytojams, mokyklų vadovams, pagalbos mokiniui specialistams, mokslo darbuotojams, dėstytojams. Mokytojų alga auga 157 eurais, akademinių darbuotojų – 177, trenerių – 128. Padauginus iš dešimčių tūkstančių etatų, būtent čia ir yra didžioji to „pusės milijardo“ dalis.
Antras – mokslas ir studijos: daugiau nei 1 mlrd. Eur, beveik 12,4 proc. daugiau nei pernai, iš jų beveik pusė milijardo moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tai pinigai universitetams ir institutams, ne mokykloms.
Trečias – sportas, infrastruktūra, stipendijos, premijos. Viskas svarbu, bet nė vienas iš šių punktų nėra kopijavimo popierius septintokų klasei.
Kodėl popierius lieka tėvams
Mokyklos išlaidos skirstomos į dvi dalis. Mokymo lėšos ateina iš valstybės pagal formulę – jos skirtos mokytojų algoms, vadovėliams, kvalifikacijai. Ūkio lėšos – šildymui, valymui, remontui, popieriui – ateina iš savivaldybės biudžeto. Ir būtent čia skirtumai tarp savivaldybių yra milžiniški: turtinga savivaldybė mokyklai ūkiui skiria dosniai, skurdesnė – minimumą. Valstybės biudžeto augimas šios dalies tiesiogiai nekeičia.
Todėl tėvų rinkliava Vilniaus gimnazijoje ir rajono pagrindinėje mokykloje egzistuoja dėl skirtingų priežasčių: pirmoje – nes tėvai nori daugiau, nei savivaldybė privalo duoti; antroje – nes savivaldybė duoda mažiau, nei reikia.
Ką sako įstatymas apie rinkliavas
Švietimas Lietuvoje yra nemokamas, ir mokykla negali reikalauti pinigų už mokymosi priemones, kurios būtinos ugdymui. Rinkliava gali būti tik savanoriška ir tik per tėvų komitetą ar mokyklos paramos fondą, ne per mokytoją. Tėvai, kurie nenori mokėti, neturi mokėti, o vaikas dėl to negali būti išskiriamas. Tai taisyklė, kurią žino visi ir kurios laikosi ne visi.
Kas realiai pasikeis 2026 m.
Pradinukų ugdymui – papildomai 28 mln. Eur, švietimo pagalbai – beveik 1 mln. Eur. Tai tos eilutės, kurios turėtų pasiekti klasę papildomomis konsultacijomis ir specialistais. Mokytojų algų augimas turėtų bent pristabdyti išėjimą iš profesijos. Bet kopijavimo popierius, tualetinis popierius ir užuolaidos ir toliau priklausys nuo to, kiek pinigų turi jūsų savivaldybė ir kiek jų skiria švietimui, o ne sporto arenai.
Ką gali padaryti tėvai
Pirma, paklausti mokyklos tarybos, kokį ūkio biudžetą mokykla gavo iš savivaldybės ir ko jame trūksta – tai vieša informacija. Antra, jei rinkliava renkama per mokytoją ar grasinant vaikui, kreiptis į savivaldybės švietimo skyrių: tai pažeidimas, ne tradicija. Trečia, suprasti, kad 5 milijardai yra tikri, bet jie ateina į mokyklą ne vienu vamzdžiu, o dešimčia, ir tėvų popieriaus vamzdis yra pats ploniausias iš jų.
Kaip pasitikrinti savo savivaldybę
Savivaldybių biudžetai yra vieši ir skelbiami jų svetainėse. Eilutė „Švietimas“ rodo bendrą sumą, bet svarbesnis klausimas – kiek iš jos tenka ūkio lėšoms vienam mokiniui. Šis skaičius tarp savivaldybių skiriasi kelis kartus, ir jis geriau nei bet kas kitas paaiškina, kodėl vienoje mokykloje yra interaktyvios lentos, o kitoje tėvai perka kreidą. Jei savivaldybė šį rodiklį skelbia nenoriai, mokyklos taryba gali paprašyti jo raštu – savivaldybė privalo atsakyti per dvidešimt darbo dienų.
Antras naudingas dokumentas – mokyklos metinė veiklos ataskaita, kurioje direktorius nurodo, kiek lėšų gauta ir kam panaudota. Ji tvirtinama mokyklos taryboje, kurioje sėdi ir tėvai, todėl klausimas „kur dingo popierius“ turi vietą, kur jį užduoti – ir tai ne tėvų grupė „Messenger“.
