Kai Vyriausybė skelbia, kad švietimui skirs penkis milijardus, tėvams tai skamba kaip oro temperatūra Marse – didelis skaičius be ryšio su kasdienybe. Todėl verta išskirti vieną eilutę, kuri ryšį turi: 2026 m. biudžete pradinukų ugdymui stiprinti numatyta papildomai daugiau nei 28 mln. Eur, dar beveik 1 mln. Eur – švietimo pagalbai plėsti. Tai pinigai, kurie turėtų būti matomi pirmoko klasėje. Klausimas – ar bus.
Kas yra „pradinukų ugdymo stiprinimas“
Oficialiai tai lėšos, skirtos mokymosi pagalbai pradinėse klasėse: papildomoms konsultacijoms vaikams, kurie atsilieka, daugiau valandų mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintas programas, ir pagalbos specialistams – logopedams, specialiesiems pedagogams, mokytojų padėjėjams. Tai ta sritis, kur Lietuvos rezultatai tarptautiniuose tyrimuose smunka labiausiai: ketvirtokų skaitymo ir matematikos pasiekimai, kuriuos vėliau sunku atstatyti.
Idėja paprasta: vaikas, kuris antroje klasėje neišmoko sklandžiai skaityti, penktoje klasėje nesupranta nei istorijos, nei gamtos vadovėlio. Pinigai pradinėse klasėse pigesni nei pinigai aštuntoje.
Kaip pinigai keliauja iki mokyklos
Čia ir yra vieta, kur 28 milijonai gali „ištirpti“. Lėšos iš valstybės biudžeto keliauja per mokymo lėšų formulę į savivaldybes, savivaldybės paskirsto mokykloms, mokykla sprendžia, kaip panaudoti. Kiekviename žingsnyje yra sprendimo laisvė. Mokykla gali už tuos pinigus samdyti mokytojo padėjėją pirmai klasei – arba padengti mokytojo etato dalį, kuri ir taip buvo. Abu variantai formaliai yra „pradinukų ugdymo stiprinimas“.
Todėl tėvams svarbus ne biudžeto dydis, o klausimas mokyklai: ką konkrečiai pakeitė papildomos lėšos šiais mokslo metais.
Ką tėvai turėtų pamatyti
Jei pinigai pasiekė klasę, rudenį turėjo atsirasti bent vienas iš šių dalykų: papildomos konsultacijos vaikams, kurių pažanga per pirmą pusmetį lėtesnė (ne tik tiems, kurie „nespėja“, bet ir sistemiškai); mokytojo padėjėjas pirmose–antrose klasėse bent dalį pamokų; logopedo ar specialiojo pedagogo valandos, kurių anksčiau trūko; mažesnės grupės per lietuvių kalbos ar matematikos pamokas.
Jei nieko iš to nėra, o klasėje 28 vaikai ir vienas mokytojas – pinigai nuėjo kitur. Tai nebūtinai reiškia piktnaudžiavimą; dažnai tai reiškia, kad mokykla jais užkamšė skylę, kuri buvo dar didesnė.
Dalis, apie kurią kalbama mažiau
Švietimo pagalbai plėsti skirtas beveik milijonas visos Lietuvos mastu yra nedidelė suma: padalinus iš šešiasdešimties savivaldybių, išeina po kelias specialistų etato dalis. O pagalbos specialistų trūkumas pradinėse klasėse yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaikai su mokymosi sunkumais „nukrinta“ anksti. Čia 2026 m. biudžetas problemą pripažįsta, bet neišsprendžia.
Taip pat auga ir mokytojų atlyginimai – nuo sausio, po derybų su profsąjungomis, visiems pedagogams ir pagalbos specialistams. Tai gera žinia, bet ji nesukuria naujų specialistų ten, kur jų nėra.
Ką paklausti per tėvų susirinkimą
Trys klausimai, į kuriuos mokykla privalo turėti atsakymą: kiek papildomų lėšų pradiniam ugdymui mokykla gavo 2026 m., kam jos panaudotos ir kaip matuojama, ar tai padėjo vaikams. Jei atsakymo nėra, mokyklos taryba, kurioje yra ir tėvų atstovai, turi teisę jo reikalauti. Biudžeto eilutė yra vieša; tai, kas iš jos pasiekė jūsų vaiką, – ne paslaptis, o mokyklos atskaitomybės dalis.
Kodėl būtent pradinukai
Sprendimas papildomus pinigus nukreipti į 1–4 klases nėra atsitiktinis. Tarptautiniai tyrimai, kuriuose Lietuva dalyvauja, rodo, kad ketvirtokų skaitymo ir matematikos rezultatai per pastarąjį dešimtmetį nesmuko, bet ir nepagerėjo, o atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų išaugo. Tuo pat metu ekonomistai, vertinantys švietimo investicijų grąžą, sutaria: euras, investuotas į ankstyvą ugdymą, duoda kelis kartus daugiau nei euras, investuotas į gimnaziją, nes spragos vėliau brangsta.
Yra ir praktinė priežastis: pradinių klasių mokytojas dirba su ta pačia klase ketverius metus ir mato kiekvieną vaiką visą dieną. Jei jam duoti padėjėją ir konsultacijų valandų, pagalba pasiekia vaiką iš karto, o ne per dešimt skirtingų dalykų mokytojų, kurie penktokui dar net vardų nežino. Būtent todėl 28 milijonai pradinukams yra protingesnė investicija nei ta pati suma, išdalinta visoms klasėms po lygiai.
