
Gaunate pranešimą iš dienyno ar skambutį iš klasės vadovo: jūsų vaikas kelias dienas iš eilės nebuvo pamokose, nors išėjo iš namų su kuprine. Pirma reakcija dažnai būna šokas, pyktis ar baimė. Tačiau pirmosios dienos yra svarbiausios, nes nuo jūsų reakcijos priklauso, ar vaikas pasakys tiesą.
Pirmiausia: nurimkite
Prieš kalbėdamiesi su vaiku, duokite sau laiko atsikvėpti. Pykčio protrūkis dažniausiai priverčia vaiką gintis ar meluoti, o ne paaiškinti, kas vyksta. Geriausias pokalbis vyksta tada, kai abu esate ramūs ir nėra skubos.
Pirmos savaitės veiksmų planas
- Surinkite informaciją. Peržiūrėkite dienyną ir paklauskite klasės vadovo, kurių pamokų vaikas nelankė, kiek kartų ir ar yra pastebėjimų apie elgesį.
- Pasikalbėkite su vaiku ramiai. Pradėkite nuo fakto, ne kaltinimo: „Sužinojau, kad nebuvai pamokose. Noriu suprasti, kas vyksta.“
- Išklausykite iki galo. Leiskite pasakyti savo versiją, net jei ji nepatinka.
- Išsiaiškinkite priežastį. Ar jam sunku mokytis, ar kyla problemų su mokytoju, patyčios, nuobodulys, draugų spaudimas?
- Susitarkite dėl konkrečių žingsnių. Pavyzdžiui, kasdienė žinutė iš klasės vadovo ar vaiko pranešimas, kad pasiekė mokyklą.
- Pasikalbėkite su mokykla. Klasės vadovas ar socialinis pedagogas gali padėti aptarti pagalbą.
Dažniausios praleidinėjimo priežastys
Už praleistų pamokų dažnai slypi daugiau nei „tinginystė“:
- Draugų spaudimas. „Eime kartu“ gali būti sunku atsisakyti.
- Sunkumai su dalyku. Kai vaikas jaučia, kad nesupranta, mokykla tampa slegianti.
- Patyčios ar nesutarimai klasėje.
- Nuovargis ar sveikatos problemos.
- Emocinis sunkumas: nerimas, liūdesys ar tiesiog neturi jėgų.
Būtent todėl verta ieškoti priežasties, o ne tik bausti.
Ko nedaryti
- Neapžiūrinėkite vaiko kaip nusikaltėlio. Per griežtas tonas dažnai sukelia dar didesnį slapukavimą.
- Nepateisinkite praleistų pamokų „pagal įprotį“. Jei rašysite, kad vaikas sirgo, kai taip nebuvo, vaikas supras, kad taisyklės nėra tokios svarbios, o mokykla gali netekti pasitikėjimo jumis.
- Nepriimkite sprendimų iš pykčio. Pavyzdžiui, atimti viską iš vaiko. Tai retai padeda.
- Nelaukite, kol praeis savaime. Praleidinėjimas retai pats išnyksta.
Kokia bausmė tinkama
Pasekmės turi būti suprantamos ir susijusios su situacija. Pavyzdžiui, kol vaikas pasivys praleistas pamokas, laisvalaikis gali būti ribojamas. Bet svarbu, kad bausmė nebūtų viršesnė už paties vaiko pastangas keistis. Aiškūs susitarimai ir pagyrimas už pasiekimus veikia geriau nei ilgas draudimų sąrašas.
Kada reikia daugiau pagalbos
Jei praleidinėjimas kartojasi, vaikas jaučia stiprų nerimą, kalba apie beviltiškumą ar atrodo pasimetęs, kreipkitės į mokyklos psichologą ar šeimos gydytoją. Mokykla turi tvarką, kaip dirbti su dažnai nelankančiais mokiniais, ir paprastai pirmiausia siūlo pagalbą šeimai. Vaikai gali skambinti Vaikų linijai: 116 111.
Kaip atkurti pasitikėjimą
Po sprendimo svarbu pasakyti vaikui, kad jį mylite ir tikite, jog jis gali pasikeisti. Pastebėkite, kai jis lanko pamokas, pagirkite už tai. Tai ne „atlygis“, o ženklas, kad matote jo pastangas.
Kaip padėti pasivyti praleistą medžiagą
Kai vaikas praleido kelias dienas ar savaitę, svarbu, kad jis nepajustų, jog „jau per vėlu“. Paprašykite klasės vadovo ar dalykų mokytojų sąrašo, ką reikia pasivyti, ir kartu su vaiku suskirstykite darbą į mažus žingsnius. Pavyzdžiui, viena tema per dieną, o ne viskas iš karto. Jei mokykla siūlo konsultacijas ar papildomas pamokas, pasinaudokite jomis.
Padėkite vaikui pasirinkti tinkamą laiką ir vietą mokytis. Kartais pakanka ramaus kampo ir pažado, kad niekas nebus vertinama iš karto. Pagirkite, kai jis sėdasi prie darbų savo noru.
Kaip kalbėtis su draugais ir jų tėvais
Jei žinote, su kuo vaikas praleidinėjo pamokas, pasikalbėkite su tų vaikų tėvais. Pradėkite ramiai: „Sužinojau, kad vaikai kartu nebuvo pamokose. Norėčiau pasitarti, kaip galime padėti jiems grįžti.“ Dažnai tėvai nežino situacijos, ir bendras sprendimas dirba geriau nei pavieniai bandymai.
Kodėl svarbu nepasiduoti
Kartais, kai praleidinėjimas kartojasi, tėvai jaučiasi bejėgiai. Tačiau kasdieniai maži žingsniai duoda rezultatą: pokalbis su vaiku, ryšys su mokykla, bendri susitarimai. Net jei pokyčių nėra iš karto, tai nereiškia, kad pastangos veltui. Vaikui svarbu žinoti, kad jis nėra paliktas vienas.
Kai praleidinėjimas susijęs su emocine būsena
Jei vaikas dažnai skundžiasi liūdesiu, nuovargiu ar nerimu, tai ne tinginystė. Gali būti, kad jis jaučiasi pervargęs ar neramus. Tokiu atveju pokalbis su psichologu ar šeimos gydytoju gali padėti rasti sprendimą. Nelaukite, kol viskas „praeis savaime“.
Ar verta keisti klasę ar mokyklą
Jei praleidinėjimas susijęs su draugų grupe, kartais padeda pasikalbėti apie klasės ar grupės pakeitimą, tačiau tai paskutinė priemonė. Pirmiausia išbandykite kitus sprendimus: pokalbius, papildomą pagalbą, naujus užsiėmimus. Pakeitimas gali padėti tik tada, kai vaikas pats supranta, kodėl jis reikalingas.
Trumpai
Pirmoji savaitė po paaiškėjusio praleidinėjimo yra proga ne nubausti, o suprasti. Ramus pokalbis, bendras darbas su mokykla ir aiškūs susitarimai padeda vaikui grįžti į pamokas ir išlaikyti pasitikėjimą su jumis.





