Gimtadienius skaičiuojame tolygiai: vieneri metai, dar vieneri, dar vieneri. Logiška manyti, kad ir kūnas sensta tokiu pat ritmu – po truputį, kasmet panašiai. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos tyrimas rodo, kad biologijos lygmeniu viskas vyksta kitaip.
Pasirodo, daugybė molekulių ir mikroorganizmų mūsų organizme keičiasi ne tolygiai, o pliūpsniais. Ir du ryškiausi tokie pliūpsniai vidutiniškai nutinka maždaug ties 44 ir 60 metų.
Ką ir kaip tyrė
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Aging“ 2024 metų rugpjūtį. Jam vadovavo genetikos profesorius Michaelas Snyderis, pirmasis autorius – tuometinis Stanfordo podoktorantūros tyrėjas Xiaotao Shen, dabar dirbantis Nanyango technologijos universitete Singapūre.
Mokslininkai naudojo duomenis iš 108 žmonių, kurių amžius buvo nuo 25 iki 75 metų. Dalyviai kas kelis mėnesius kelerius metus teikė kraujo ir kitus biologinius mėginius. Juose tyrėjai sekė RNR, baltymus, metabolitus, taip pat mikrobiomą – bakterijas, virusus ir grybelius, gyvenančius mūsų kūne ir ant odos.
Iš viso stebėta daugiau nei 135 tūkstančiai skirtingų molekulių ir mikrobų, o duomenų taškų susidarė beveik 250 milijardų.
Rezultatas: apie 81 procentą tirtų molekulių keitėsi netiesiškai. Tai reiškia, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais jų kiekis pakisdavo daug labiau nei kitais. Kai mokslininkai ieškojo didžiausių pokyčių sankaupų, jos susitelkė dviejuose laikotarpiuose – penktojo dešimtmečio (40–49 m.) viduryje ir septintojo pradžioje.
Kas keičiasi apie 44-uosius
Pokyčiai apie 44-uosius metus tyrėjus labiausiai ir nustebino. Iš pradžių jie spėjo, kad grupės rezultatus iškreipia moterų menopauzė ar perimenopauzė. Tačiau kai duomenis išskyrė pagal lytį, paaiškėjo, kad panašūs pokyčiai šiame amžiuje vyksta ir vyrams.
Pasak X. Sheno, menopauzė gali prisidėti prie pokyčių moterims, bet greičiausiai yra kitų, svarbesnių veiksnių, veikiančių abi lytis. Juos išsiaiškinti – tolesnių tyrimų užduotis.
Apie 44-uosius reikšmingai keitėsi molekulės, susijusios su:
- alkoholio, kofeino ir lipidų apykaita;
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- oda ir raumenimis.
Septintojo dešimtmečio pradžioje pokyčiai buvo susiję su angliavandenių ir kofeino apykaita, imuniteto reguliavimu, inkstų funkcija, širdies ir kraujagyslių sistema, oda bei raumenimis.
Tai, kad tiek pokyčių vyksta apie 60-uosius, M. Snyderio teigimu, nėra labai netikėta, nes būtent tada daugelio su amžiumi susijusių ligų rizika smarkiai išauga. Pavyzdžiui, Alzheimerio ir širdies ligų rizika iki 60 metų didėja palaipsniui, o vėliau – daug staigiau.
Įdomi detalė: kofeino apykaita pakito abiem laikotarpiais. Tai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės pastebi, kad ta pati vakarinė kava su metais veikia kitaip.
Ko tyrimas dar neatsako
Verta žinoti ir apribojimus. Tirta tik 108 žmonių grupė, todėl dar neaišku, ar tie patys amžiaus taškai pasikartos kitose populiacijose. Tyrimas neįrodo, kad šie pokyčiai sukelia senėjimą, – jis parodo, kada jie vyksta.
Autoriai patys pabrėžia, kad dalis pokyčių gali būti susiję ne su biologija, o su gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, alkoholio apykaitos pokyčiai apie 45-uosius gali atspindėti tai, kad šiuo dažnai įtemptu gyvenimo laikotarpiu žmonės išgeria daugiau.
Be to, ankstesni tyrimai buvo užfiksavę galimą pokyčių bangą ir apie 75-uosius. Šiame tyrime jos nepavyko patvirtinti, tačiau autoriai tai sieja su tuo, kad vyriausi dalyviai buvo vos 75 metų.
Dauguma ankstesnių senėjimo tyrimų lygino skirtingo amžiaus žmones vienu metu arba skaičiavo „biologinį amžių“. Stanfordo komanda žiūrėjo kitu kampu – ne kiek žmogus pasenęs, o kaip greitai keičiasi jo organizmas. Kadangi tie patys dalyviai buvo tiriami pakartotinai kelerius metus, mokslininkai galėjo matyti pokyčius to paties žmogaus kūne, o ne tik vidurkius tarp skirtingų grupių.
Ta pati dalyvių grupė anksčiau padėjo atrasti vadinamuosius amžiotipus: paaiškėjo, kad skirtingiems žmonėms inkstai, kepenys, medžiagų apykaita ir imuninė sistema sensta nevienodu greičiu.
Ką tai reiškia jums
Jei artėjate prie 45-ojo ar 60-ojo gimtadienio ir jaučiate, kad kūnas „pasikeitė per naktį“, tai gali būti ne vien jūsų įsivaizdavimas. Tačiau tai nereiškia, kad kažkas neišvengiamai sugenda.
Tyrėjai siūlo šiuos laikotarpius vertinti kaip priminimą atkreipti dėmesį į sveikatą. Praktiškai tai gali būti:
- daugiau fizinio aktyvumo abiem laikotarpiais – tai padeda saugoti širdį ir išlaikyti raumenų masę;
- mažiau alkoholio apie 45-uosius, kai organizmas jį skaido lėčiau;
- reguliarūs profilaktiniai patikrinimai pas šeimos gydytoją, ypač kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės.
M. Snyderis apibendrina paprastai: gyvenimo būdą verta koreguoti tada, kai dar esame sveiki. Kitaip tariant, geriausias laikas pradėti rūpintis savo 60-mečiu yra ne tada, kai jis jau čia.
