Pirmadienis, lapkričio 16 d.

55 šaltos žiemos per vieną amžių: ką apie mažąjį ledynmetį rašė Transilvanijos dienoraščiai

Rumunijos mokslininkai surinko 937 XVII a. Transilvanijos įrašus ir suskaičiavo 55 atšiaurias žiemas. Ką jie rodo apie mažąjį ledynmetį ir Saulę?

Užšalusi upė ir įtvirtinta bažnyčia Transilvanijos kaime žiemą
Nuotrauka sugeneruota dirbtinio intelekto.

Rumunijos mokslininkai peržiūrėjo 937 senus įrašus iš Transilvanijos ir suskaičiavo, kad XVII a. regione buvo 55 atšiaurios žiemos. Kai kurios jų buvo tokios šaltos, kad upės ir ežerai užšaldavo visiškai. Šaltis ir smarkūs lietūs, rašoma tyrimo aprašyme, buvo siejami su derliaus praradimu, badu ir maru.

Dauguma šių įrašų nėra orų kronikos. Jų autoriai retai ketino fiksuoti orą, todėl jis paminėtas tarp kitko: bažnyčių ir vienuolynų registruose, kalendoriuose, užsienio keliautojų užrašuose. Būtent dėl to jie vertingi: iš daugybės smulkių užuominų galima sudėlioti žiemų vaizdą.

Ankstesnis tos pačios mokslininkų grupės darbas, paskelbtas žurnale „Frontiers in Climate“ 2025 m. vasario 12 d., rėmėsi vengrų, turkų ir lotynų kalbomis parašytais rankraščiais. Jo vadovas, Oradėjos universiteto klimatologas, aiškino, kad siekta ne dar kartą rekonstruoti klimatą iš pelkių nuosėdų ar žiedadulkių, o parodyti, kaip klimatą jautė tuometiniai žmonės.

Mažasis ledynmetis – kelių šimtmečių Europos atvėsimo laikotarpis (tyrimuose dažniausiai nurodomas nuo XIV a. iki XIX a. vidurio). Tai ne klasikinis ledynmetis: Europos vidutinė temperatūra po 1560 m. sumažėjo maždaug 0,5 °C.

Nuo sausros iki šalčio

Ankstesnis tos pačios mokslininkų grupės tyrimas parodė, kad XVI a. Transilvanijoje buvo daugiausia šilta ir sausa. Viename 1534 m. įraše aprašyti kūnai, kurių burnose dar buvo žolės, – ilgos sausros sukelto bado ženklas. Dėl to XVII a. pokytis ir krinta į akis.

Šalčiausias laikotarpis prasidėjo po 1645 m.: iš 55 atšiaurių žiemų 36 teko 1645–1700 m. Keli konkretūs epizodai:

  • 1645 m. įraše minimi iki pat dugno užšalę ežerai;
  • 1659 m. šaltis ir gilus sniegas sustabdė Osmanų kariuomenę ties Timišoara;
  • 1665 m. gegužės 1 d. smarkus sniegas padarė nuostolių Bârsos krašto (rum. Țara Bârsei) ūkiams;
  • 1691 m. žiemą Krišo (rum. Criș) upė taip stipriai užšalo, kad Habsburgų kareiviai galėjo apgulti tvirtovę eidami ledu.
Seni rankraščiai ir kronikų puslapiai ant medinio stalo
Iliustracija sugeneruota dirbtinio intelekto.

Ką tai sako apie Saulę

Autoriai siūlo galimą priežastį: ilgą laikotarpį Saulės aktyvumas buvo silpnesnis nei įprastai. Maždaug tuo metu prasidėjo ir Maundero minimumas.

Maundero minimumas – maždaug 1645–1715 m. laikotarpis, kai Saulėje beveik neliko matomų dėmių, tai yra tamsių sričių, rodančių Saulės aktyvumą.

Tai tikėtiniausias paaiškinimas, o ne įrodytas ryšys. Ankstesnio tyrimo komentatorius, Graco universiteto klimato mokslininkas, nedalyvavęs tame darbe, pabrėžė, kad tokie istoriniai tyrimai svarbūs ir šiuolaikiniam klimato kitimui: jie rodo, kaip stipriai klimatas gali svyruoti ir kokie kraštutinumai pasitaiko. Apie tai, kaip Saulės aktyvumas veikia Žemę šiuolaikiniais matavimais, – straipsnyje apie 2024 m. gegužės Saulės audrą ir Van Alleno juostas.

Visiškai užšalusi upė su mediniu tiltu snieguotame krašte
Iliustracija sugeneruota dirbtinio intelekto.

Kodėl visko nereikėtų vadinti „Rytų Europa“

Antraštėse šį tyrimą dažnai pristato kaip Rytų Europos istoriją, bet jis apima vieną Rumunijos regioną. Rezultatų neįmanoma automatiškai perkelti į Lietuvą ar Lenkiją, nes tyrimas nagrinėja tik Transilvanijos įrašus.

Yra ir kitų apribojimų. 937 paminėjimai per šimtmetį – nedidelis skaičius, o juos rašė žmonės, kurie dažniau užrašydavo ypatingus įvykius nei įprastas žiemas. Dėl to dalis atšiaurių žiemų galėjo likti nepastebėta, o dalis, atvirkščiai, atrodyti šaltesnė, nei buvo. Pats autorių pasiūlytas ryšys su Saule taip pat yra hipotezė, kuriai tikrinti reikia nepriklausomų duomenų, pavyzdžiui, medžių rievių.

Įdomus ir dar vienas ankstesnio tyrimo požymis: XVI a. Transilvanijoje buvo šilta, todėl mokslininkai spėja, kad atšalimas ten galėjo prasidėti vėliau nei Vakarų Europoje. Tai reiškia, kad mažasis ledynmetis nebuvo vienodas visur: skirtingi regionai atvėso skirtingu laiku ir skirtingu mastu. Pavyzdžiui, 1534 m. aprašytas badas siejamas su ilga sausra, o 1665 m. gegužės sniegas minimas dėl ūkiams padarytų nuostolių. Tai rodo, kad orą įrašuose dažniausiai minėjo per jo pasekmes.

Ką iš to galima pasiimti

Mažasis ledynmetis dažnai pristatomas kaip nuolatinis šaltis. Transilvanijos įrašai rodo kiek kitokį vaizdą: atšiaurios žiemos nebuvo pasiskirsčiusios tolygiai, nes 36 iš 55 teko tik 1645–1700 m. Be to, šaltis ir smarkūs lietūs, kaip rašoma tyrimo aprašyme, buvo siejami su derliaus praradimu, badu ir maru.

Šaltiniai: Discover Magazine straipsnis apie 55 žiemas; Science News apie ankstesnį Transilvanijos tyrimą, paskelbtą Frontiers in Climate.

Tomas Žukauskas

Mokslo apžvalgininkas

Tomas rašo apie mokslo atradimus, gamtą, kosmosą ir istoriją. Prieš rašydamas suranda pirminį šaltinį – tyrimą, muziejaus ar agentūros pranešimą – ir aiškiai skiria, kas įrodyta, o kas kol kas tik hipotezė.

Visi straipsniai

Daugiau skaitykite

Istorijos

Skaitomiausi

  1. Brandos egzaminų 2027 tvarkaraštis: kas jau žinoma ir kada bus galutinės datos
  2. Direktoriams – iki 354 eurų daugiau, auklėtojoms – vos 114: kiek nuo sausio augs švietimo algos
  3. Kalėdinė chemija vaikams: dirbtinis sniegas, ugnikalnis, kristalai
  4. Vitaminas C vaikams: kiek jo reikia ir kodėl jis svarbus
  5. Tėvai nustebs: 9 iš 10 Lietuvos mokyklų telefonus uždraudė visiškai – štai kaip dabar susisiekti su vaiku
  6. Mokytoja užkrovė namų darbų per atostogas? Daugumos mokyklų taisyklės sako aiškiai – tai daryti draudžiama