Rytas prasideda vienodai. Vaikas kabinasi į striukę, verkia prie durų, sako, kad skauda pilvą. Auklėtoja po pusvalandžio parašo, kad viskas gerai ir vaikas ramiai žaidžia.
Abu dalykai tiesa vienu metu. Ir būtent tai daugumai tėvų sunkiausia patikėti.
Kas iš tikrųjų vyksta
Adaptacija darželyje yra ne kaprizas, o realus procesas. Vaikas pirmą kartą ilgesniam laikui atsiskiria nuo artimiausio žmogaus, patenka į aplinką, kurios negali kontroliuoti, ir turi dalintis dėmesiu su dvidešimčia kitų vaikų.
Verksmas prie durų dažniausiai yra atsisveikinimo momento reakcija, o ne dienos vertinimas. Todėl auklėtojos žinutė po pusvalandžio nėra guodimas – ji paprastai tiksli.
Kiek tai trunka
Vieniems – savaitę. Kitiems – du mėnesius. Adaptacijos trukmė priklauso nuo vaiko temperamento, ankstesnės patirties su kitais suaugusiaisiais ir nuo to, kaip tėvai elgiasi ryte.
Vidurkiai čia nieko nepasako. Bet yra riba, ties kuria verta sunerimti: jei po dviejų mėnesių vaikas darželyje neužmezga jokio ryšio su auklėtoja ar vaikais, nevalgo, nemiega ir nuolat serga – tai jau ne adaptacija.
Kas padeda
Trumpas atsisveikinimas. Ilgas, kartojamas, su grįžimais atgal – blogiausias variantas. Vaikas mokosi, kad verkimas prailgina buvimą kartu.
Aiškus ritualas. Tie patys žodžiai, tas pats veiksmas kiekvieną rytą. Nuspėjamumas ramina labiau nei paguoda.
Tikslus pažadas. Ne „grįšiu greitai“, o „paimsiu po pietų miego“. Vaikas dar nesuvokia valandų, bet dienos etapus supranta puikiai.
Daiktas iš namų. Minkštas žaislas ar mamos skarelė kišenėje veikia geriau, nei atrodo.
Trumpesnės dienos pradžioje. Jei įstaiga leidžia, pirmąją savaitę galima palikti vaiką kelioms valandoms.
Kas kenkia
Išsprūdimas neatsisveikinus. Vaikas, kuris atsigręžia ir nebemato mamos, kitą dieną prie durų kabinsis dvigubai stipriau.
Derybos ir kyšiai. Žaislas už tai, kad neverktų, paverčia rytą sandoriu.
Tėvų nerimas. Vaikai jį nuskaito be žodžių. Jei tėvai patys netiki, kad darželyje saugu, vaikas tai jaučia.
Ir grasinimai darželiu – „jei nesiklausysi, liksi ilgiau“. Įstaiga tampa bausme.
Kai vaikas nuolat serga
Pirmaisiais darželio mėnesiais dažnos ligos yra tipiškos. Vaikas susiduria su virusais, su kuriais anksčiau nesusidūrė, o imuninė sistema mokosi.
Tai nemalonu, bet nėra ženklas, kad darželis netinka. Antraisiais metais dauguma vaikų serga akivaizdžiai rečiau.
Kada kreiptis pagalbos
Kai sunkumai tęsiasi ilgiau nei porą mėnesių, kai vaikas regresuoja – vėl pradeda šlapintis, nustoja kalbėti, kai atsiranda nakties baimės ar nuolatinis nerimas.
Pirmiausia kalbamasi su auklėtoja: ką ji mato dienos metu, kaip vaikas elgiasi po pusvalandžio, ar žaidžia su kitais. Toliau – savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, į kurią tėvai gali kreiptis patys, be siuntimo ir nemokamai.
Vienas dalykas, kurį verta prisiminti
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje neprivalomas. Jei šeimos situacija leidžia, o vaikui akivaizdžiai per anksti, sprendimą palaukti pusmetį galima priimti be jokios kaltės.
Bet dažniausiai to nereikia. Dažniausiai reikia tiesiog trijų savaičių ir vieno tvirto ryto ritualo.
Šaltiniai
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija — smsm.lrv.lt
- Savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos
