
Vienas vaikas juokiasi, kitas ne. Klasėje skamba „juokelis“, po kurio kažkas nutyla ir žiūri į suolą. Suaugusiems kartais sunku nuspręsti, ar tai nekalta pašaipa, ar jau elgesys, kuris žaloja. Tačiau riba egzistuoja, ir ją verta žinoti.
Kuo skiriasi juokelis nuo patyčių
Pagrindiniai požymiai:
- Pasikartojimas. Vienkartinė pašaipa dar nebūtinai patyčios, bet jei ji kartojasi kasdien ar savaitėmis, tai jau nuolatinis elgesys.
- Jėgų nelygybė. Kai vienas vaikas ar grupė turi daugiau „galios“ (fizinės, socialinės), o kitas negali apsiginti.
- Tikslas pažeminti. Juokelis skirtas bendram juokui, o patyčių tikslas yra pažeminti ar įskaudinti.
- Reakcija. Jei vaikas, iš kurio juokiamasi, liūdi, vengia ar jaučia gėdą, tai ženklas, kad tai ne juokas.
Patyčių formos
Patyčios gali būti ne tik žodžiai. Jos apima:
- žodines: pravardžiavimus, šaipymąsi, grasinimus;
- fizines: stumdymą, daiktų gadinimą;
- socialines: ignoravimą, atstūmimą, gandų skleidimą;
- elektronines: žinutes, nuotraukas, komentarus internete ar grupėse.
Ženklai, kad vaikas gali patirti patyčias
Vaikai dažnai apie tai nekalba iš gėdos ar baimės. Pastebėkite:
- nenoras eiti į mokyklą, dažni skausmai ryte;
- dingę ar sugadinti daiktai, pinigai;
- nuotaikos pokyčiai, užsisklendimas, irzlumas;
- miego ar apetito sutrikimai;
- kritę pažymiai;
- vengimas telefono ar, atvirkščiai, nerimas dėl jo.
Šie ženklai gali turėti ir kitų priežasčių, tačiau jei jų daugiau, verta atidžiai pasikalbėti.
Ką daryti pirmiausia
- Išklausykite ramiai. Nesakykite „nekreipk dėmesio“ ar „atsikirsk“. Pasakykite, kad tikite vaiku ir kad jis tuo nekaltas.
- Užfiksuokite faktus. Užsirašykite datas, įvykius, išsaugokite žinutes ir ekrano nuotraukas.
- Kreipkitės į klasės vadovą. Pasakykite konkrečiai, kas nutiko. Prašykite pasikalbėti ir pasakyti, kokių veiksmų bus imtasi.
- Įtraukite socialinį pedagogą ar psichologą. Jie padeda spręsti situaciją ir palaikyti vaiką.
- Pasikalbėkite su direktoriumi, jei problema neišsprendžiama. Mokyklos turi patyčių prevencijos tvarką ir turi į tai reaguoti.
- Neieškokite keršto. Nešaukite ant kito vaiko ar jo tėvų, nes tai dažniausiai pablogina situaciją.
Kada būtina skubiai reaguoti
Jei vaikui grasinama, jis sumuštas, patyrė kūno sužalojimų ar jaučiate, kad jis galvoja apie save žaloti, nelaukite. Kreipkitės į policiją 112, o dėl emocinės būklės į gydytoją ar psichologą. Vaikai gali skambinti Vaikų linijai: 116 111.
Ką pasakyti vaikui
„Tu nesi kaltas.“ „Džiaugiuosi, kad man papasakojai.“ „Mes tai išspręsime kartu.“ Šie sakiniai suteikia saugumo. Vengtina sakyti „tu pats provokuoji“ ar „nereikia jautriai reaguoti“.
Kaip padėti vaikui jaustis stipresniam
Paskatinkite jį užsiimti veikla, kurioje jaučiasi gerai, ir palaikykite draugystes su žmonėmis, kurie jam gerai. Pokalbis apie jausmus, nuo pat mažens, padeda vaikui greičiau pasakyti, kad jam sunku.
Kaip atpažinti, kad jūsų vaikas pats gali tyčiotis
Tėvams sunku girdėti, kad jų vaikas gali žeminti kitus, bet taip pasitaiko. Vaikai tyčiojasi dėl įvairių priežasčių: nori pritapti, jaučiasi nesaugūs, kopijuoja matytą elgesį. Jei mokykla praneša, kad jūsų vaikas dalyvauja patyčiose, nepuolkite ginti ar kaltinti. Išklausykite, paklauskite vaiko versijos ir aiškiai pasakykite, kad toks elgesys nepriimtinas.
Padėkite vaikui suprasti, kaip jaučiasi kitas. Paklauskite: „Kaip tu jaustumeisi, jei kas nors taip pasielgtų su tavimi?“ Pasiūlykite atsiprašyti ir ieškoti būdų ištaisyti padarytą žalą. Vaikui, kuris tyčiojasi, taip pat reikia pagalbos.
Kai stebėtojai tyli
Daugelis vaikų mato patyčias, bet nieko nedaro, nes bijo tapti taikiniu. Paaiškinkite savo vaikui, kad galima padėti saugiai: pasakyti suaugusiajam, pasiūlyti auka kartu išeiti, nesijuokti. Mažas veiksmas gali pakeisti situaciją.
Elektroninės patyčios
Internete patyčios gali būti sunkiau pastebimos ir ilgiau trunka. Išmokykite vaiką neatsakinėti, bet išsaugoti žinutes ir parodyti suaugusiajam. Padėkite užblokuoti žmones ir pranešti platformai. Jei žinutėse yra grasinimų ar intymių nuotraukų, nedelsdami kreipkitės į policiją 112 ar mokyklos vadovybę.
Ką mokykla turi daryti
Mokyklos turi patyčių prevencijos tvarką ir turi reaguoti, kai apie jas pranešama. Jei jaučiate, kad mokykla nesiima veiksmų, paklauskite, kokios priemonės taikomos, ir paprašykite raštiško atsakymo. Jei situacija nesikeičia, galite kreiptis į mokyklos vadovybę ar savivaldybės švietimo skyrių.
Kaip su vaiku pasikalbėti prevenciškai
Nelaukite, kol kas nors nutiks. Kartais pasikalbėkite apie tai, kaip vaikai elgiasi vienas su kitu, ir paklauskite, ar yra ko nors, kas jam nepatinka klasėje. Pasakykite iš anksto: „Jei kas nors tave įskaudins, gali man papasakoti, ir aš tavęs neapkaltinsiu.“ Toks pažadas sumažina vaiko baimę kreiptis pagalbos.
Trumpai
Patyčios nėra „vaikų žaidimas“. Kai juokas kartojasi, vienas vaikas nukenčia, o kiti tyli, reikia veikti. Tikėjimas vaiku, faktų užrašymas ir bendradarbiavimas su mokykla yra svarbiausi žingsniai.





