Gamta ir žmogus

Prieš dvejus metus dirbau IT įmonėje Vilniuje. Šiandien turiu 45 hektarus Suvalkijoje ir vis dar mokausi atskirti vienas trąšas nuo kitų. Tai istorija apie tai, kaip miestietis tapo ūkininku ir ką sužinojo apie žemę, augalus ir save patį. Kaip viskas prasidėjo Ūkį paveldėjau iš dėdės. Galėjau parduoti, galėjau išnuomoti. Pasirinkau trečią variantą – išmokti ūkininkauti. […]

Prieš perkant šiltnamį visi galvoja apie pomidorus. Po pirmojo sezono kalba apie visai kitus dalykus. Patirtis, kurios neperskaitysit ant dėžės, negirdėsite iš pardavėjo ir nesužinosite iš kaimyno – kol patys neišbandysite. Pirmasis pomidoras skonis kitoks Visi sakė, kad savos daržovės skanesnės. Galvojote – sentimentai, nostalgija, placebo efektas. Kol patys nenuskynėte pirmojo pomidoro tiesiai nuo krūmo,

Viskas prasideda gražiai – šilta diena, giedras dangus, draugai šalia, laužas spragsi. Bet kai praėjo jau trečia valanda sėdėjimo ant kuprinės ar medžio šakos, ir nugara ima priminti apie save, tada supranti: stovyklavimas nėra tik palapinė ir miegmaišis. Poilsiui reikia vietos atsipūsti, o ne tempti laiką kito pasivaikščiojimo link. Ir čia į sceną išeina baldai.

Kai pirmą kartą sėdi prie kemperio vairo, pasaulis atrodo platus ir atviras. Kuro bakas pilnas, GPS rodo maršrutą, o nuotaika tokia, kad net lietus nesugadins kelionės. Tačiau dažnai jau po pirmos nakties stovint kempinge ar gamtos prieglobstyje paaiškėja – kažko labai trūksta. Ir tai ne šlepetės. Tie, kas keliauja nebe pirmą kartą, puikiai žino: smulkūs