Technologijos + žmogus

Kai „Google“ pilna įkrovimo laidų už kelis eurus, kyla natūralus klausimas – kodėl kas nors turėtų mokėti 100 ar daugiau? Ar brangesnis laidas tikrai veikia geriau? O gal tai tik vardas ir gražesnė dėžutė? Mes paėmėme du kraštutinumus – vieną pigų, už 20 eurų, ir vieną brangų, kuris kainuoja 120 eurų. Abu naudoti tam pačiam […]

Kelionės mieste ne visada džiugina. Kamščiai, perpildyti autobusai, automobilio parkavimas „kažkur šalia“ – viskas sekina. Todėl vis daugiau žmonių pradeda ieškoti sprendimo: kažko, kas veiktų, kai esi pavargęs, kai vėluoji, kai nori sutaupyti laiką ir nervus. Ir tada dažniausiai lieka du variantai – dviratis arba paspirtukas. Atrodo paprasta – pasirink vieną, važiuok ir gyvenk ramiai.

Pirmas tikras radinys retai būna aukso luitas. Dažniau – surūdijęs varžtas, žiedas be akmens ar monetų krūvelė. Bet jausmas… kai detektorius sucypsi, o širdis užstringa kelioms sekundėms – to nepamirši. Būtent šios akimirkos verčia žmones vėl ir vėl grįžti į miškus, laukus ar paplūdimius. Ir čia iškyla klausimas, kuris gali sujaukti galvą: kurį metalo detektorių

Daugelyje žemynų egzistuoja požeminės civilizacijos, atskleidžiančios sudėtingą žmonių prisitaikymą prie sudėtingos aplinkos. Archeologiniai duomenys liudija apie sudėtingas požemines gyvenvietes, tokias kaip Kapadokijos Derinkuyu, kurioje 18-oje aukštų gyveno 20 000 gyventojų, ir Prancūzijos Naours, turėjusią 300 patalpų, kuriose konfliktų metu buvo galima rasti strateginį prieglobstį. Šie požeminiai miestai demonstruoja nepaprastą inžineriją, gynybines strategijas ir žmonių atsparumą

Išmanieji prietaisai vis dažniau fiksuoja aplinkos garsus per garsiakalbiuose, išmaniuosiuose telefonuose ir namų automatizavimo sistemose paslėptus mikrofonus. Šios technologijos sistemingai įrašinėja privačius pokalbius, dažnai naudotojams to gerai nesuprantant. Gamintojai pateisina įrašinėjimą kaip būtiną algoritmų tobulinimui ir kartu dalijasi duomenimis su trečiosiomis šalimis. Privatumo gynėjai įspėja, kad riba tarp technologinio patogumo ir asmens privatumo išlieka pavojingai

Tokie produktyvumo įrankiai kaip „Todoist”, „Trello” ir „Toggl” automatizuoja užduočių valdymą ir laiko stebėjimą su minimaliomis naudotojo pastangomis. Dirbtinio intelekto asistentai ir automatizavimo platformos, pvz., „Zapier”, sumažina rankinio darbo eigą. „Freedom” ir „Forest” sumažina skaitmeninį išsiblaškymą, o „Krisp” pašalina foninį triukšmą darbo metu. Šios technologijos sukuria supaprastintą aplinką, kuri didina efektyvumą nereikalaudama didelio asmeninio įsikišimo.

Milijonai žmonių naudoja dirbtinį intelektą kasdienėms užduotims valdyti dėl neregėto veiksmingumo planuojant, personalizuojant ir optimizuojant darbo eigą. Dirbtinio intelekto asistentai sklandžiai integruoja kalendorius, pageidavimus ir užduotis, teikdami pritaikytas rekomendacijas profesinėse ir asmeninėse srityse. Šiuo metu daugiau nei 60 % naudotojų pasitiki šiomis išmaniosiomis priemonėmis, kad galėtų koordinuoti sudėtingą veiklą, sumažinti trintį ir padidinti produktyvumą. Laukia

Mokslo laimėjimai keičia žmogaus potencialą įvairiose srityse. Naktinio matymo kontaktiniai lęšiai dabar leidžia matyti infraraudonaisiais spinduliais, o pažangūs medicininiai gydymo būdai, pavyzdžiui, sergančiųjų ląstelių terapija, suteikia vilties įveikti anksčiau buvusias sudėtingas ligas. Naujoviškos technologijos, kaip antai ekologiško vandenilio gamyba, žada tvarius energetikos sprendimus. Naujausi kamieninių ląstelių tyrimų pasiekimai, įskaitant novatorišką darbą su pandų ląstelėmis, rodo