Kioto universiteto tyrimas rodo, kad katės gali būti atidesnės žmonių vardams, nei daugelis mano. Tyrėjai ištyrė 48 kates ir nustatė, kad jos stipriau reagavo, kai vardas neatitiko paveikslėlyje pavaizduoto žmogaus. Su šeimomis gyvenančios naminės katės reagavo dar aiškiau. Šie rezultatai leidžia manyti, kad tarp garso, tapatybės ir atminties esama subtilaus, bet tikro ryšio, ir kelia platesnį klausimą, ką dar katės gali suprasti.
Ką tyrė kačių vardų tyrimas
Kioto universiteto tyrime buvo tikrinama, ar katės gali susieti vardus su konkrečiais individais, o ne tik atpažinti pažįstamą garsą. Tyrėjai aiškinosi, ar naminės katės gali susieti ištartus vardus su atitinkama kate ar žmogumi – tai yra sudėtingesnis atpažinimo gebėjimas nei vien reakcija į žodį.
Šis klausimas buvo grindžiamas ankstesniais tyrimais, parodžiusiais, kad katės atpažįsta savo vardus. Naujajame tyrime nagrinėta, ar jos taip pat įsimena vardus tų, su kuriais bendrauja.
Kaip Kioto universitetas parengė eksperimentą
Siekdami patikrinti, ar katės gali susieti vardus su konkrečiais individais, Kioto universiteto mokslininkai ištyrė 48 kates iš dviejų skirtingų aplinkų: 29 kačių kavinėse gyvenančias kates ir 19 naminių kačių, gyvenančių kartu su bent dviem kitomis katėmis.
Kiekviena katė sėdėjo priešais ekraną, o tyrėjai leido įrašytus vardus ir rodė kačių arba žmonių atvaizdus. Taip tyrėjai galėjo kontroliuojamomis sąlygomis palyginti reakcijas į sutampančias ir nesutampančias poras.
Kodėl katės reagavo į nesutampančius vardus
Katės stipriausiai reagavo tada, kai įraše ištartas vardas neatitiko ekrane rodomo vaizdo. Tai leidžia manyti, kad jos ne tik girdėjo pažįstamus garsus, bet ir siejo vardus su konkrečiais individais.
Katės stipriausiai reagavo, kai vardas neatitiko rodomo vaizdo, o tai leidžia manyti, kad jos sieja vardus su konkrečiais individais.
Kai lūkesčiai nesutapo su tuo, kas buvo rodoma, dėmesys sustiprėjo – tai dažnai pastebima, kai gyvūnas aptinka ką nors netikėto. Atrodė, kad katės garsą suvokė kaip prasmingą žymenį, o ne atsitiktinį signalą.
Ši reakcija buvo stipriausia tarp naminių kačių, kurios buvo įpratusios prie nuolatinio kasdienio bendravimo; tikėtina, kad dėl pakartotinio poveikio šios asociacijos tapo geriau pažįstamos.
Priešingai, kavinėse gyvenančių kačių reakcija pakito mažiau – galbūt todėl, kad jų socialinė patirtis buvo įvairesnė ir ne tokia pastovi.
Kaip katės susieja žmonių vardus su veidais
Kaip katės reaguoja, kai žmogaus vardas neatitinka veido? Kioto universiteto tyrime 26 katės iš namų ūkių, kuriuose gyveno keli žmonės, žiūrėjo į ekranus, kuriuose vardai buvo susieti su veidais.
Kai ištartas vardas atitiko rodomą žmogų, dėmesys išliko pastovus. Kai vardas ir veidas nesutapo, daugelis kačių žiūrėjo ilgiau, o tai leidžia manyti, kad jos buvo susiejusios abu signalus.
Poveikis buvo stipresnis katėms, kurios ilgiau gyveno su savo šeimomis arba erdvesniuose namuose, kur dažnesnis susidūrimas su žmonėmis tikriausiai padėjo geriau juos atpažinti.
Tyrimo rezultatai rodo, kad katės gali susieti žmonių vardus su konkrečiais asmenimis be specialaus mokymo.
Ką dėžės pasako apie kačių stresą
Be vardo atpažinimo, dar vieną langą į kačių elgesį atveria tai, kaip jos naudojasi kartoninėmis dėžėmis. Katės dažnai laiko dėžes ne vien žaislais: jos tampa slėptuvėmis, apžvalgos vietomis ir saugiais prieglobsčiais, į kuriuos galima sugrįžti.
Galėdama pasislėpti, katė įgyja kontrolės jausmą judrioje aplinkoje, o tai gali sumažinti stresą. Tai svarbu, nes kačių stresas dažnai būna subtilus ir jį lengva pražiūrėti. Dėžė gali sumažinti poveikį triukšmui, judėjimui ir socialiniam spaudimui, kartu leisdama katei atsargiai stebėti aplinką.
Net ir mažuose namuose galimybė pasislėpti padeda katei jaustis patogiau, prisitaikyti ir ilgainiui elgtis stabiliau.
